Klaipėdos savivaldybė jau yra beveik pasirengusi skelbti konkursą ir išrinkti rangovą, kuris rekonstruos tris Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) korpusus, tačiau uostamiesčio politikai suabejojo, ar teisinga pinigus, kurių reikia apie 12 mln. eurų, modernizacijai skirti tik iš miesto biudžeto, kai ligoninės paslaugomis naudojasi pusė Lietuvos, o vienas jos steigėju gali tapti ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Trijų KUL korpusų renovacija gali kainuoti apie 12 mln. eurų. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda“ rašė, jog miesto taryba dar pernai liepą pritarė, kad Klaipėdos savivaldybės administracija pateiktų paraišką Europos energijos efektyvumo fondui (EEEF) dėl techninės pagalbos skyrimo KUL pastatų modernizavimui reikalingai dokumentacijai parengti.

Teigta, jog techninė pagalba yra ne tik visos dokumentacijos (energetinis auditas, investicinis projektas, viešojo pirkimo dokumentai) parengimas, bet ir įvairios konsultacijos. Numatoma, jog tokia parama yra ne didesnė nei 200 tūkst. eurų.

EEEF skelbtą konkursą teikti tokią pagalbą laimėjo advokatų kontora „Glimstedt“, kuri į pagalbą pasitelkė ir kitus partnerius.

EEEF įpareigojo teikti pagalbą dėl trijų KUL korpusų modernizavimo. Šiemet kovą buvo baigtas trijų KUL korpusų energetinis auditas, parengtas investicinis projektas, kurį birželį patvirtino Centrinė projektų valdymo agentūra.

Tačiau Klaipėdos miesto tarybos kolegija šiemet liepą nusprendė, jog KUL 1, 3 ir 4 korpusų modernizavimas turi būti finansuojamas biudžeto lėšomis. Paskaičiuota, kad kitais metais lėšų poreikis sieks 620 tūkst. eurų, nes reikia parengti techninį projketą, finansuoti mkitus darbus, 2023 metais reikės 2,9 mln. eurų 3 (onkologinio) korpuso rekonstrukcijai, 2024 ir 2025 metais – po 2,5 mln. eurų 1 korpuso rekonstrukcijai ir  2026 metais – 3 mln. eurų 4 (infekcinio) korpuso rekonstrukcijai. Šiam korpusui modernizuoti lėšų žada Sveikatos apsaugos ministerija, tad miesto biudžeto lėšų gali ir neprireikti.

Sveikatos ir socialinių reikalų komitete antradienį Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriauoji patarėja Sandra Tamašauskienė informavo, kokia šiuo metu yra KUL modernizavimo projekto eiga.

Anot jos, šiuo metu rengiamos skelbiamų derybų sąlygos, ESCO modeliu (projektavimo ir rangos darbus atliks tas pats rangovas/tiekėjas) įgyvendinamų modernizavimo darbų ir paslaugų teikimo sutarties, techninės specifikacijos rengimas, derinimas.

„Šį mėnesį visus derinimus planuojame pabaigti ir lapkritį skelbti rangos konkursą. Sutartį planuojame pasirašyti kitų metų sausį, per kitus metus turėtų būti parengta techninė dokumentacija, o 2023 metais prasidėtų modernizavimo darbai. Pradėtume nuo trečiojo, onkologijos korpuso“, – teigė S. Tamašauskienė.

Komiteto narė Alina Veykienė tvirtino, kad įvardyti darbų įgyvendinimo terminai yra labai optimistiški.

„Sutartį planuojate pasirašyti sausį, bet bijau, kad nespėsite. Pirkimas didžiulis, tad rangovų susidomėjimas taip pat bus didelis. Turėtumėte įsivertinti planuojamų veiklų grafiką“, – patarė A. Velykienė.

Komiteto pirmininkas Kazys Bagdonas domėjosi, ar modernizavimo procesui įtakos gali turėti planuojama sveikatos priežiūros reforma. „Jei taip nutinka, kad KUL patenka į reformą, ar būtų galimybė finansuoti ne savivaldybės lėšomis, o ministerijos, nes tikrai rastume, kur 12 milijonų padėti?“ – klausė K. Bagdonas.

S. Tamašauskienė tvirtino, jog tikrai yra svarstoma, kaip sudėlioti finansinius srautus taip, jog Klaipėdos savivaldybės biudžetas nenukentėtų.

„Dabar ir darbus tokius daromės, kurie yra imlūs laikui. Tikimės, kad bent jau iki naujų metų išeis sprendimas iš SAM dėl reformos, kad žinotume, kuriuo keliu pasukti“, – teigė S. Tamašauskienė.

Komiteto narys Artūras Razbadauskas tvirtino, kad „KUL aptarnauja pusę Lietuvos, tai kodėl turi investuoti tik Klaipėda, nes 12 milijonų eurų nėra maža suma”.

„Nelabai suprantu, kur čia miesto reikalas“, – sakė jis. 

S. Tamašauskienė priminė, jog tokiam finansavimo modeliui pritarė miesto tarybos kolegija.

„Tačiau jos sprendimai yra tik patariamojo pobūdžio. Todėl turėtumėte parengti miesto tarybos sprendimą ir visos miesto tarybos pasiklausti, ar einate teisingu keliu“, – ragino A. Velykienė.

S. Tamašauskienė tvirtino, kad lapkritį-gruodį jau planuota pradėti viešųjų pirkimų procedūras.

„Visada buvo pasakyta, kad sprendimas modernizuoti ligoninę yra priimtas. O dabar grįžtame į pradinį tašką, kad jokio sprendimo nebuvo. Nežinau, ką daryti, pasitarsime su administracijos vadovais“, – suglumo vyriausioji patarėja.

„Jau du metus tampomės ir rezultato neturime. Padarome žingsnį į priekį ir du atgal“, – į siūlymą pasiklausti visos miesto tarybos nuomonės reagavo ir Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis. Tačiau K. Bagdonas tvirtino, kad dėl KUL pastatų sutvarkymo galima rasti dialogą su kitų savivaldybių merais, tik reikia ieškoti galimybių, nes „dabar esą atrodo, kad paskubomis viskas vyksta“.