Baigėsi Klaipėdos senamiestyje vykęs renginių ciklas „Gyvos gatvės“. Anot jo organizatorių, ciklas ne tik įnešė naujų vėjų, bet, kaip lakmuso popierėlis, parodė – kokios galėtų būti istorinės uostamiesčio dalies gaivinimo galimybės ir kaip į jas reaguoja miestiečiai.

Kelis savaitgalius paeiliui įvairiose senamiesčio erdvėse vyko nemokami ir visuomenei atviri renginiai – pradedant kino vakarais skvere prie „Meridiano“ ir baigiant meno kūrinių aukcionu greta šv. Jono bažnyčios, kurią norima atstatyti, pamatų likučių.

Bene pagrindinis šio projekto tikslas buvo suburti miestiečius bendroms veikloms, pabandyti patikrinti, kokias idėjas jie gali kelti ir bandyti įgyvendinti siekiant įpūsti daugiau gyvybės į Klaipėdos senamiesčio gatves.

„Buvo įdomu stebėti, kaip bendruomenės reaguoja į tam tikras idėjas. Kalbėjomės su įvairiomis grupėmis, supratome vieną labai aiškų bendrą interesą – ir gyventojai, ir verslas, ir politikai nori, kad senamiestis būtų gyvybingesnis. Tačiau vienodo požiūrio trūksta. Pavyzdžiui, į pasiūlymą uždaryti transporto eismą Turgaus gatvėje ir paversti ją pėsčiųjų alėja sureaguota labai skirtingai, buvo ir sveikinančių šią mintį ir kategoriškai jai prieštaraujančių. Matyt, bendram sutarimui mes dar nepasiruošę“, – apibendrina projektą vykdžiusios bendrovės „Creator 76“ kūrybos vadovas Marius Tumšys.

Sulig šiuo renginių ciklu baigėsi ir Klaipėdos dalyvavimas tarptautinėje iniciatyvoje URBACT, kuri visoje Europoje vienijo 9 miestus, siekiančius tų pačių tikslų.

„Idėjų tikrai buvo, tačiau ne visi ryžtasi visuomeninei veiklai – tam neužtenka laiko, noro, resursų, dažnu atveju tikimasi, jog kažkas kažką suorganizuos. Mes išbandėme įvairias veiklas – smėlio piešinius, kiną, meną, neatsitiktinai pasirinkome vietas ir temas, tokias kaip šv. Jono bažnyčios, kuri gali būti ateities senamiesčio dominantė, atstatymas. Kartais labai aiškiai matyti, kiek daug darbo reikia derinant požiūrius, ieškant visiems priimtinos išeities“, – kalbėjo ciklo organizacijai vadovavęs Marius Tumšys.

Dėl bendro tikslo, tačiau skirtingo požiūrio pritaria ir klaipėdietis verslininkas, kavinės „10 tiltų“ savininkas Mindaugas Gudelis.

„Labai seniai, vadovaujant Raimondui Vaitiekūnui, dirbau Klaipėdos ekonominės plėtros agentūroje – tuo metu buvo atlikta galimybių studija, pasiūliusi idėją senamiesčio užpildymui žmonėmis. Anuomet manyta, jog norint tai pasiekti geriausia pėstiesiems palikti Turgaus ir Tiltų gatves, kurios vienodai iš visų pusių kerta šią miesto dalį. Toks sprendimas labiausiai pasitarnautų gyventojams ir verslui. Nors ta mintis gal ir pasirodė nieko verta, po daug metų pradėjęs dirbti senamiestyje, supratau, kad tame yra racijos. Pasižiūrėkime į Europos Sąjungą – miestų centruose tokių radikalių permainų tik daugėja. Neseniai teko skaityti specialią Europos Komisijos ataskaitą apie tokių sprendimų pasekmes. Taip, trumpuoju laikotarpiu buvo pakenkta, tačiau ilgainiui – davė naudos“, – kalbėjo verslininkas.

Mindaugas Gudelis taip pat priminė ne tokius tolimus pavyzdžius: Vilnių ir Kauną, sostinėje yra Pilies ir Vokiečių gatvės, Kaune – garsioji Laisvės alėja.

„Šie pavyzdžiai taip pat rodo, kad žmonėms reikia „podiumo“. Juk ir į Klaipėdos senamiestį daugiausiai pramogautojų atvyksta ne automobiliais“, – pastebėjo verslininkas.

Jo teigimu, vieningos nuomonės dėl pėsčiųjų alėjos Tiltų ar Turgaus gatvėje tarp senamiesčio verslininkų nėra.

„Aš, kaip ir mano bendraminčiai jaučiame, kad tai galėtų būti geras sprendimas, esame pasirengę pakentėti vardan geresnės ateities. Galvojame, kad reikėtų uždaryti transporto eismą ir pabandyti. Tačiau yra ir kita nuomonė – kai kurie kolegos yra pasiryžę kovoti už tai, kad jų klientas turėtų galimybę iki durų atvažiuoti automobiliu. Ir jų poziciją gerbiame. Nėra taip, kad vieno įsitikinimas būtų teisingesnis nei kito, o aiškios lyderystės tarp mūsų irgi nėra. Nepamirškime, kad dar yra gyventojai, jie taip pat turi savo nuomonę“, – kalbėjo Mindaugas Gudelis.

Klaipėdietis pabrėžė, kad bendruomenės užduotis – pasakyti nuomonę ir argumentus.

„Nei vienas iš mūsų negali nutarti, kaip elgtis. Matyt, šiuo atveju reikėtų ryžtingo politinio sprendimo, kuris paskatintų veikti žmones ir verslą. Reikia platesnio žvilgsnio, kalbėtis su visomis suinteresuotomis grupėmis, jeigu reikia – taikyti mokestines lengvatas ar griebtis kitų įrankių. Suprantama, kad tokiam žingsniui būtina kruopšti analizė, investicijos, kad tai iš tikrųjų nelengvas sprendimas. Visi turėtume dėl to pasistengti, bet pirmiausiai – mes visi turime matyti tikslą. Mes jį matome, tačiau jokių būdu savo nuomonės niekam primesti nenorime“, – pasakojo senamiesčio verslininkas.