Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas neskundžiama nutartimi panaikino finansinius apribojimus prieš daugiau nei aštuonerius metus už jaunos medikės nužudymą Klaipėdoje nuteistam 38-erių gargždiškiui Vytautui Albokui.

Vytautas Albokas jį sulaikant 2014 m. sausio 1-ąją besislapstantį nuo bausmės atlikimo. Stop kadras iš policijos vaizdo įrašo

25-erių medikė praktikantė Daina Juškevičiūtė buvo nužudyta 2010 m. sausio 22 d. nuomojamame bute Klaipėdoje. Mergina buvo badoma, mušama, galiausiai – pasmaugta. Nužudymu iš karto buvo įtartas jos buvęs draugas V. Albokas, nes santykiai buvo nutraukti moters iniciatyva, ji vėliau ne kartą artimiesiems pasakojo, kad vyriškis nenorėjo susitaikyti su išsiskyrimu ir ją persekiojo.

Nors V. Albokas visą laiką savo kaltę neigė, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovą, tiek Apeliacinis teismas po metų jį pripažino kaltu, o Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismų išvados yra teisingai pagrįstos įrodymu analize – ant vyro batų buvo rasta merginos rūbų mikropluoštų, kraujo pėdsakų, jo bato atspaudas buvo ir ant merginos bute gulėjusios pirštinės. V. Albokui buvo skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis nuo jos vykdymo pasislėpė ir tik 2014 m. sausio 1-ąją pareigūnai vyrą rado bei suėmė Palangoje, konspiraciniame nuomojamame bute.

Įsigaliojusiu nuosprendžiu nužudytosios medikės tėvams buvo priteista po 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei 8332 litai turtinės žalos. Iki šių civilinių ieškinių įvykdymo teismas apribojo nuosavybes teises į V. Alboko sąskaitose buvusius pinigus.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad rugsėjį Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Linas Pauliukėnas atmetė V. Alboko prašymą panaikinti tokius apribojimus. Vyras tikino, kad civilinių ieškinių klausimai esą jau yra išspręsti, o jam tiek darbui, tiek prisijungimui prie valdžios įstaigų reikia naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Tuo metu nužudytosios medikės tėvas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame teigė, jog V. Albokas iki šiol neatlygino ir net nebandė pradėti atlyginti priteistų civilinių ieškinių, todėl ir jis, ir žmona kategoriškai prieštaravo, kad būtų panaikintas toks nuosavybės teisės apribojimas.

V. Albokas pasinaudojo teise tokią nutartį apskųsti Apeliaciniam teismui.

Skunde vyras dėstė, kad jo pozicija nepasikeitė – jis yra nekaltas, todėl ir atsisako mokėti priteistus civilinius ieškinius.

V. Albokas akcentavo, kad apribotos sąskaitos yra neatsiejamos nuo elektroninės bankininkystės ir tame pačiame banke negalima atsidaryti naujos sąskaitos, kol esamos yra apribotos. Esą šiuo laikotarpiu, kai įvairios įstaigos ir institucijos dirba nuotoliniu būdu, svarbu turėti tapatybę patvirtinti suteikiančią galimybę elektroninėje erdvėje, bet dėl banko sąskaitoms taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo, šiomis funkcijomis jis negali pasinaudoti.

Nužudytosios tėvai, atsiliepime prašę palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo nutartį, pakartojo, kad V. Albokas neatlygino ar net nebandė atlyginti padarytos žalos. Iki šiol jiems tik Teisingumo ministerija kompensavo dalį priteistų civilinių ieškinių, o V. Albokas žalos atlyginimo klausimų nesprendė, jokių priemonių žalai atlyginti nesiėmė.

Skundą išnagrinėjęs Apeliacinio teismo teisėjas Alenas Piesliakas savo nutartyje akcentavo, kad Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, V. Alboko vykdomosios bylos buvo uždarytos dar 2013 m. gruodžio 3 d. ir nėra duomenų, kokiu konkrečiu pagrindu vykdomieji dokumentai buvo grąžinti išieškotojams.

„Išrašuose nėra duomenų, kad išieškotojams grąžinti vykdomieji dokumentai būtų pateikti dar kartą antstoliui vykdyti. <…>  Grąžinus vykdomuosius dokumentus išieškotojams ir per įstatyme numatytą terminą neinicijavus naujų vykdomųjų bylų, priverstinių vykdomųjų bylų procesas pasibaigė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad užbaigus vykdomąjį procesą, nuteistasis jokių priverstinai vykdomų skolų neturi, todėl praėjus ilgam laiko tarpui nuteistojo turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuriuo buvo siekiama užtikrinti civilinių ieškinių įgyvendinimą, nebėra reikalingas ir turi būti panaikintas”, – rašoma neskundžiamoje nutartyje, kuria buvo patenkintas V. Alboko skundas.

Lrytas.lt rašė, kad V. Albokui bausmė atlikimo laikas turėjo baigtis 2024 metų spalio 7-ąją, tačiau šiemet jam atsivėrė vartai į laisvę – nuspręsta taikyti intensyvią priežiūrą.

Anot portalo, lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos Vilniaus apylinkės teismui pateiktuose dokumentuose teigiama, kad per visus septynerius laisvės atėmimo metus V. Albokas buvo 13 kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą įvairiose programose ir tik vieną kartą baustas drausmine tvarka. Pravieniškių ir Vilniaus pataisos namuose jis dirbo valytoju, pasiuntiniu, sandėlio darbuotoju, pagalbiniu darbininku, talkininkavo ūkininkui, savanoriškai ir neatlygintinai tvarkė aplinką. Paskutinį pusmetį jam buvo suteikta teisė be sargybos ar palydos vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir jokių pažeidimų nenustatyta. Kaip labai svarbi aplinkybė nurodyta, kad nuteistąjį sieja glaudūs santykiai su šeima, jis artimai bendrauja su motina ir teta. V. Albokas teigė ketinąs pas ją ir gyventi.