Trečiadienio vakarą Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekoje pristatytas bene žymiausio iš uostamiesčio kilusio pasaulinio lygio fotomenininko Edžio Jurčio fotoalbumas „Būti šalia/ Being Near“.

Į renginį gausiai susirinkusius jo kolegas, jaunystės laikų bičiulius, menininkus ir šiaip smalsius klaipėdiečius domino ne tik jau daugiau nei 30 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio klaipėdiečio kūrybinis kelias, bet ir Amerikos fotografija, benamių dalia JAV ar rasizmo užatlantėje problemos.

Visgi pagrindinis dėmesys renginyje skirtas fotoalbumo, kurio gimimas apipintas kone mistiniais sutapimais, leidybai ir analizei.

Pasak šio leidinio sudarytojos ir idėjos autorės, menotyrininkės Danguolės Ruškienės, pirmiausia ji nusprendė į Klaipėdą pargabenti E. Jurčio fotoarchyvą. Dėl to ji 2020 metų vasarą parašė menininkui elektroninį laišką.

„Per patį pirmąjį koronos mėnesį aš atrinkinėjau savo archyvus, turėjau jų 20 dėžių. Gal kokį 10 tūkstančių negatyvų turėjau išmesti, kadangi tai buvo komercinė fotografija. Sau pasilikau gal pora tūkstančių ir tik užverčiau visas dėžes, pakišau po savo lova, kai sekančią dieną gaunu imeilą, kuriame klausiama, ar nenorėčiau, kad mano archyvas liktų Klaipėdoje”, – nuostabos dėl tokio sutapimo neslėpė E. Jurčys.

Jo teigimu, laiškas buvęs parašytas taip profesionaliai, kad jis jį įsimylėjęs „iš pirmo laiško”.

„Supratau, kad tai yra vertas dėmesio žmogus, kad tai nėra kažkokia moteris iš turgavietės, kuri prašo mano archyvų”, – su humoru apie jį sudominusį pasiūlymą pasakojo fotografas.

Visos nuotraukos netilpo

Jo teigimu, Amerika jo archyvų nenusipelnė, o Klaipėdai juos palikti jam pasirodė prasminga, tai ilgai nemąstęs priėmė šį pasiūlymą.

Kartu ir jis, ir D. Ruškienė pripažino, jog įgyvendinti vėliau kilusią idėją – leisti fotonuotraukų albumą – per atstumą nebuvo labai paprasta.

Menotyrininkė apgailestavo, jog teko atmesti nemažai gerų nuotraukų, kadangi visos į leidinį netilpo, o bene daugiausiai problemų kėlė laiko skirtumas tarp Lietuvos ir JAV.

„Aš einu miegoti – jai parašau laiškelį, ji keliasi – man parašo laiškelį. Mes taip ir naktinėjom, blūdinėjom”, – apie vykusį kūrybinį procesą linksmai pasakojo E. Jurčys, teigęs, jog toks intensyvus susirašinėjimas ėmė kelti įtarimų net ir jų antrosioms pusėms.

Albumo pristatyme dalyvavusio žinomo Lietuvos fotomenininko Jono Staselio teigimu, „tai yra visai kitoks leidinys, kažkas tokio, kam reikia skirti laiko”.

„Kartais fotografai būna labai asmeniški (…) Edžio serijos balansuoja tarp to, tarsi pasakotų draugas, ir to, kai kartais tu pats tai pajauti. Kartais atrodo, kad ne pats matai fotografo pasakojimą, o tarsi pasakotų fotografo draugas”, – savo įspūdį apie kolegos kūrybą perteikė J. Staselis.

Jo teigimu, asmeninis E. Jurčio žvilgsnis atsiskleidžia pavienėse, ne serijų nuotraukose.

Dar sovietmečiu Maskvoje kinematografijos mokslus baigęs, su žymiais to laiko Rusijos dokumentinio kino kūrėjais dirbęs E. Jurčys pripažino, jog į fotografiją jį atvedė kinas.

„Kinas kalba apie žmogus veiklą, apie darbus, apie istorijas. Kinas mane privedė prie šitų ciklų, kad aš kažką turiu pasakoti plačiau – kaip kine, bet tiktai per fotografiją. Jie abu man yra artimi šiuo metu”, – sakė E. Jurčys.

Kartu jis pripažino, jog europiečių bei lietuvių fotografija jam artimesnė nei amerikiečių – esą jauniems Amerikos fotografams trūksta originalumo, temos kartojasi.

„Lietuvos jaunimas labai stiprus, tai mūsų vedliai, mūsų naujoji klasika”, – sakė E. Jurčys.

Parodoje – laikmečio išgyvenimai

Dar prieš nepriklausomybės atkūrimą Lietuvą palikęs ir meilės emigrantu tapęs klaipėdietis iki šiol gyvena ir kuria JAV, Portlande, tačiau gana dažnai grįžta į Lietuvą bei gimtąją Klaipėdą.

Šį kartą jis atvyko ne tik pristatyti minėto albumo, bet ir atvežė personalinę savo darbų parodą, kuri šiuo metu veikia Klaipėdos parodų rūmuose.

„Būties nerimu“ pavadintoje, jau ne juodai baltų, o spalvotų fotografijų parodoje demonstruojami per pastaruosius dvejus pandeminius metus sukurti autoriaus darbai, originaliai perteikiantys šio keisto laikmečio išgyvenimus.

Fotografijų ciklas „Didžiosios tuštumos jausmas“ praeitų metų vasarą buvo rodytas „Prospekto“ galerijoje Vilniuje, o ciklai „Užsibarikadavę iki ašarų“ ir „Mirties ir gyvasties jėga“ uostamiestyje pristatomi pirmą kartą.

Parodą klaipėdiečiai dar gali suskubti apžiūrėti – ji Parodų rūmuose veiks iki lapkričio 7 d.

Palmiros Mart nuotr.

INFORMACIJA

Praėjusiais metais E. Jurčys Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai neatlygintinai perdavė savo fotografijų archyvą, kurį sudaro per 400 atspaudų ir negatyvų. Tai – didžiausia šio autoriaus fotoarchyvo dalis, saugoma Lietuvoje. Biblioteka nuo 2011 m. ne tik kaupia ir skaitmenina Klaipėdos regiono kultūros paveldą ir profesionalaus meno kūrinius, bet taip pat rūpinasi turimų archyvų sklaida.

E. Jurčio retrospektyvinis fotografijų albumas „Būti šalia / Being Near“– pirmasis išsamiai jo fotografinę kūrybą pristatantis leidinys, kuriame publikuojami jo sukurtų fotografijų ciklai nuo kūrybos pradžios 1973 m. iki šių dienų. Albumą išleido Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.