Nors sparčiai artėja data, kai Lėbartų kapinėse nebeliks laisvų plotų naujoms kapavietėms, Klaipėdos savivaldybė per kelerius metus vos pasistūmėjo į priekį ieškodama naujų teritorijų. Dabar sunkiai įveikiama problema tapo surasti, kas parengtų reikiamą galimybių studiją, nes paslaugų teikėjų paieškai paskelbtas jau trečias konkursas.

Lėbartų kapinės. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda“ ne kartą rašė, jog Klaipėdos savivaldybės užsakymu 2017 metais buvo parengta kapinių plėtros galimybių studija. Jos rengėjai – bendrovė „Urbanistika“ – nustatė, kad geriausiu atveju Lėbartų kapinėse esamų plotų naujoms kapavietėms užteks tik iki 2022 metų. Šių kapinių plėtra nebegalima, nes teisės aktai numato, kad vienerioms kapinėms skiriamas plotas negali viršyti 40 hektarų, o Lėbartų kapinės jau dabar užima apie 60 ha plotą.

Studijos rengėjai nurodė, kad dėl geologijos ir kitų priežasčių geriausia vieta pradėti kurti naujas kapines yra Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, prie Sarčių kaimo. Tačiau savo nepasitenkinimą dėl to ne kartą išreiškė Kretingalės bendruomenė, todėl tokiems planams nepritarė ir Klaipėdos rajono taryba.

Vėliau Klaipėdos miesto ir rajono valdžia pasiekė susitarimą, kuriuo numatė, kad Klaipėdos rajono taryba, tvirtindama bendrąjį planą, neužkirs kelio atsirasti kapinėms, tačiau konkreti vieta gali būti numatyta tik tada, jei naujos galimybių studijos išvadoms Klaipėdos rajonas pritars. Todėl Klaipėdos savivaldybės planuose dar pernai vasarą atsirado naujos galimybių studijos dėl kapinių plėtros parengimas. Jos rengėjams nurodyta paanalizuoti ir teritorijas Kretingos rajono savivaldybėje.

Tokia galimybių studija už 5,9 tūkst. eurų sutiko parengti vos viena bendrovė, nors buvo apklaustos trys. Pernai spalį buvo pasirašyta sutartis. Joje numatyta, kad reikės parengti ne naują kapinių plėtros galimybių studiją, o jau esamą papildyti galimomis naujomis teritorijomis. Tačiau šiemet gegužę sutartis su šia bendrove Klaipėdos savivaldybės iniciatyva buvo nutraukta, nes paslaugų teikėjų pastangos ir požiūris į darbą neatitiko lūkesčių. Bendrovei už pažadėtas, bet neatliktas paslaugas nebuvo sumokėtas nė euras.

Nuo gegužės Klaipėdos savivaldybė jau du kartus skelbė viešąjį pirkimą „Klaipėdos miesto kapinių plėtros galimybių studijos papildymo naujomis galimomis teritorijomis paslaugos“. Tačiau abu kartus konkursuose neatsirado nė vieno dalyvio. Todėl jis paskelbtas jau trečią kartą. Numatyta, jog pasiūlymo kaina šiam pirkimui negali viršyti 15 tūkst. eurų. Viliamasi, jog tokia suma sudomins dalyvius ir šįkart jų atsiras.

„Šios galimybių studijos esmė ta, kad jos rengėjai galimas teritorijas kapinių plėtrai turi aptarti su bendruomene, politikais. Tai labiau yra tokia derybų galimybių studija. Klaipėdoje naujų kapinių neįrengsime, tai įmanoma tik Klaipėdos rajone arba Kretingos rajone, o į svetimą kiemą juk galima įeiti tik atsiklausus ir gavus pritarimą. Tam ir reikalinga ši galimybių studija. Ir čia didelės politikos nėra, čia jau gyvenimas, nes žmonės miršta ir juos reikia palaidoti. Jei naujų kapinių neatsiras, klaipėdiečiai savo artimuosius tiesiog laidos artimiausiose veikiančiose kapinėse, o tai niekam nėra gerai“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Kastytis Macijauskas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis šiemet vasarį „Atvirai Klaipėdai“ tvirtino, kad tiek naujame Klaipėdos rajono savivaldybės, tiek planuojamame rengti Kretingos rajono savivaldybės bendruosiuose planuose galimybė atsirasti naujoms kapinėms yra numatyta.

„Tačiau kalbėti apie konkrečias vietas dar yra labai anksti. Pirmiausia reikia sulaukti galimybių studijos rezultatų, o tada šis klausimas, matyt, persikels į aukščiausią politinį lygmenį. Kapinės visiems reikalingos, bet kai kalba pakrypsta apie naujos vietos paieškas, atsiranda labai daug iššūkių. Todėl galimybių studijoms rengėjams ir akcentavome, kad parinktos vietos plėtrai turi kelti kuo mažiau pasipriešinimo“, – aiškino A. Dobranskis.