Projekto „Vakarai – Rytai”: kryptis – Klaipėda” metu toliau pasakojame jaunų, perspektyvių, atvirų rusakalbių studentų, atvykusių studijuoti į Klaipėdą, istorijas.

Nauja „Atviros Klaipėdos“ herojė – Marina Arutiunian. Mergina atvažiavo į Lietuvą iš Armėnijos, ji studijuoja tarptautinio verslo administravimą LCC tarptautiniame universitete.

Universitetas – kultūrų lopšys

Samprotaudama apie tai, kuo Klaipėda pranašesnė už kitus Lietuvos miestus, Marina sako, jog ji pirmiausia orientavosi į aukštąją mokyklą. Jos teigimu, uostamiestyje studijuoja daug studentų iš užsienio, o LCC universitete, kuriame dauguma dėstytojų yra iš JAV ir Kanados, praktikuojami nestandartiniai mokymo metodai. Norintiems išbandyti amerikietišką studijų sistemą nebūtinai reikia važiuoti į JAV. Tai galima padaryti ir Klaipėdoje.

„Aš mokausi tarptautinio verslo vadybos skyriuje. LCC vyrauja liberalioji amerikietiška švietimo sistema, čia mokosi studentai maždaug iš 50 pasaulio šalių, jie susirenka kartu tam, kad gautų plataus spektro aukštąjį išsilavinimą, čia jie apsikeičia žiniomis, patirtimi ir ruošiasi realiam gyvenimui. Mano nuomone, tai unikali mokslo įstaiga, kurios vertė slypi ne tiek giliose akademinėse tradicijose, kiek šiuolaikiškume, naujame požiūryje į mokymą ir, žinoma, didelėje studentų, kalbančių pačioms įvairiausiomis kalbomis, bendruomenėje.

Galiu pasakyti, kad universitetas padėjo man atrasti Lietuvą ir Klaipėdą. Studentai užsieniečiai su Lietuva, su lietuvių kalba, šios šalies kultūra, tradicijomis, dvasia ir papročiais susipažįsta dėka LCC. Aš visada norėjau mokytis tokioje aukštojoje mokykloje, kur gyvuoja stiprus tarptautiškumo jausmas. Baigusi kolegiją Armėnijoje pradėjau ieškoti variantų, kur galima siekti aukštesnio išsilavinimo. Tuo metu Armėnijoje lankėsi LCC grupė – delegacija, kuri organizavo didelę prezentaciją, pasakojo, kaip vyksta mokymas šiame universitete. Prieš tai aš girdėjau ir žinojau kai kuriuos faktus apie Lietuvą, bet epizodiškai, o jie sudarė išsamų paveikslą. Beje, mano tėvai žinojo apie jūsų šalį žymiai daugiau negu aš. Tos grupės prezentacija man patiko, mane sudomino tiek šalis, tiek studijų programos. Galų gale nusprendžiau atvažiuoti į Klaipėdą ir iki šiol nesigailėjau savo pasirinkimu“, – sako pašnekovė.

Jauki atmosfera

Marina Arutiunian – aktyvi miestietė. Nepaisant to, kad į Klaipėdą ji atvažiavo ne taip senai, studentė energingai dalyvauja pačiose įvairiausiose iniciatyvose – renginiuose, socialiniuose projektuose, tarp jų – ir europinio lygio. Ji kalba apie būtinybę ugdyti pilietinį jaunimo sąmoningumą bei iniciatyvumą.

Mūsų pašnekovė dalyvauja projekte „Choose Klaipėda“, kurio dėka uostamiesčiui pavyko iškovoti prestižinį „Europos jaunimo sostinės“ titulą. Beje, Klaipėda tapo pirmąja tokia sostine Šiaurės Europos ir Baltijos jūros regione, primena Marina.

„Gyvenu ir mokausi Klaipėdoje apie ketverius metus. Klaipėda – sąlyginai mažas ir jaukus miestas, ir man tai patinka. Klaipėda ir lietuviai labai skiriasi nuo mano šalies, nuo armėnų, nuo Armėnijos architektūros, kultūros, stiliaus, gyvenimo būdo. Miestas pozityviai išsiskiria tuo, kad nori vystytis, bet tuo pat metu išlaikyti jaukumą. Be to, norėčiau pasakyti, jog nuoširdžiai žaviuosi Lietuvos pajūrio gamtos peizažais, Kuršių mariomis, jūra. Tai nepaprastas grožis ir vertybė, – sako studentė, pabrėždama, kad jūrų grožybės vaidina svarbų vaidmenį bei kelia didelį susižavėjimą žmonėms, gyvenusiems kraštuose, neturinčioms prieigos prie jūros. – Man atrodo, kad būtent tas unikalus klaipėdietiškas jaukumas ir padeda man gyventi ir jaustis čia labai komfortiškai. Net nepaisant oro sąlygų ir dažno lietaus, čia jaučiasi kažkokia šiluma“.

Kalbėdama apie tai, ką ji norėtų pakeisti mieste, mergina sakė, kad Klaipėdoje galėtų būti daugiau kultūros renginių.

„Man atrodo, kad Klaipėdai trūksta žinomų menininkų bei tapytojų paveikslų vernisažų“, – sako ji.

Šis straipsnis yra parašytas kaip projekto „Esu europietis” dalis su finansine Europos Sąjungos bei Estijos Užsienio reikalų ministerijos pagalba. Už straipsnio turinį atsako VšĮ „Pilietinio atsparumo iniciatyva”. Jokiomis aplinkybėmis šio turinio negalima vertinti kaip Europos Sąjungos ar kitų organizacijų pozicijos.