15–asis tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ iki spalio 31 d. virtualiai vyksta visoje Lietuvoje, o 26–31 d. priešais didįjį ekraną kviečia susitikti klaipėdiečius. Šiomis dienomis kino teatre „Arlekinas“ bus galima ne tik pagaliau gyvai išvysti filmus, bet ir susitikti su jų kūrėjais bei kartu pasikalbėti apie svarbius dalykus.
Spalio 26 d. festivalį Klaipėdoje atidarys filmas „Iš jūros gelmių“ (rež. Robin Petré), po kurio žiūrovai kviečiami pasilikti diskusijai. Filme atsidavę specialistai gelbėja laukinius gyvūnus, patekusius į bėdą dėl žmogaus veiklos padarinių, o „Nepatogus kinas“ pasiūlys pasikalbėti apie tokio pobūdžio veiklą Lietuvoje. Tą patį vakarą „Arlekine“ rodomame kitame filme „Seksas, revoliucija ir islamas“ (rež. Nefise Özkal Lorentzen) musulmonė moteris imamė siekia modernizuoti islamą ir tiki naujos musulmonų kartos laisvesne ateitimi – ji tiki, kad islamui reikalinga seksualinė revoliucija.
Spalio 27 d. žiūrovai kviečiami į netradicinę erdvę kinui – barą „Herkus Kantas“, kur vyks filmo „Triukšmo simfonija“ (rež. Enrique Sánchez Lansch) peržiūra. Filmas pakvies į garsų kelionę kartu su išskirtiniu britų kompozitoriumi ir muzikos prodiuseriu Matthew Herbertu. Jis teigia, kad muzikos menas turi būti aktualus, o kurti muziką galima ne tik instrumentais, tačiau bet kuo, kas tik sukelia garsą.
Spalio 28 d. žiūrovus į „Arlekiną“ kvies filmai „Būsiu su tavim“ (rež. Virginija Vareikytė, Maximilien Dejoie) ir „Drąsa“ (rež. Aliaksei Paluyan).
Lietuviškame filme „Būsiu su tavim“ dvi charizmatiškos herojės – psichologė ir policininkė, imasi sudėtingos misijos – sumažinti rekordinį savižudybių skaičių savo gimtajame Kupiškyje. Šio filmo peržiūrą lydės susitikimas su jo kūrėjais.
Dokumentinio filmo „Drąsa“ kūrėjai, stebėdami slaptas valdžiai kritiško spektaklio repeticijas bei lydėdami aktorius porinkiminiuose protestuose ir po jų, kviečia žiūrovus pažvelgti į šiandieninę Baltarusiją iš vidaus.
Spalio 29 d. bus rodomas filmas „Potvyniui nuslūgus“ (rež. Anna Antsalo), į kurį žiūrovai kviečiami ateiti ne tuščiomis – į „Arlekiną“ atnešus pajūryje rastą bet kokį plastikinį „lobį“, jį galima išmainyti į šio filmo bilietą. Po seanso Jūrų instituto specialistas dr. Arūnas Balčiūnas pakomentuos šiuos radinius ir pakvies pasikalbėti „ateities archeologiją“ – kai po savęs paliksime ne vien architektūrą ir meno kūrinius, bet ir plastiko puodelius. Vėliau tądien bus rodomas filmas „Pamiršta sala“ (rež. Svetlana Rodina, Laurent Stoop), kuris nukels į salą Kaspijos jūroje – likimo valiai paliktą Rusijos užkampį, kur gyvenimas verda tarsi distopiniame romane – žmonės sukasi brakonieriaudami ir, regis, visomis prasmėmis atkirsti nuo pasaulio.
Filmais turtingiausia diena bus spalio 30–oji, kuri prasidės dviejų trumpametražių filmų „Einam prie esmės“ (rež. Léa Forest) ir „Feniksas“ (rež. Florian Felix Koch) seansu. Į šią peržiūrą festivalis kviečia ateiti su visa šeima – drauge pažiūrėti ir po filmo tarpusavyje pasikalbėti. Filmas „Dainuojantys vyrai“ (rež. Dylan Williams) primins apie teigiamą meno poveikį žmogui – devyniasdešimtmečiui našliui lankomi choro užsiėmimai tampa vieninteliu laimės ir pilnatvės teikiančiu dalyku. Na, o jautrioje kuostoje „Jos mamos“ (rež. Asia Dér, Sári Haragonics) žiūrovai išvys nepaprastą dviejų partnerių moterų tapimo šeima ir įsivaikinimo kelionę.
Spalio 30 d. žiūrovai taip pat išvys dar vieną lietuvišką filmą „Pasienio paukščiai“, po kurio vyks susitikimas su režisieriumi Vytautu Puidoku. Kūrėjas šįkart nukelia į Kuršių Neriją – migruojantys paukščiai ja naudojasi tarsi „tiltu“, nes žeme jiems skristi saugiau. Jie nepaiso politikos ir sienų – visiškai nesvarbu, kad šis jų „tiltas“ yra formaliai perskeltas į dvi dalis: viena priklauso Lietuvai, o kita Rusijai. Tuo tarpu skirtingose sienos pusėse dirba paukščiams pasišventę žmonės – ornitologai, kurie fiziškai vieni nuo kitų nutolę labai nedaug, tačiau nuo Sovietų Sąjungos griūties tik dabar kartu pradeda vystyti naują projektą.
Paskutinę festivalio dieną, spalio 31 d., klaipėdiečiai išvys du filmus – „Žemumų vaikai“ (rež. Sandra Winther) ir „Rajono panos“ (rež. Ellen Fiske, Ellinor Hallin). Dokumentinis filmas „Žemumų vaikai“ pasakoja apie pirmuosius amerikiečius, kurie dėl kylančio jūros lygio yra priversti išsikraustyti iš savo namų. Filme „Rajono panos“ dėmesys krypsta į žlugusios plieno pramonės miestelio gyventojus Škotijoje. Čia jaunas merginas, kaip ir visus, nenorinčius subręsti, anksčiau ar vėliau pasivys rimtos problemos, nes, kaip sako patys veikėjai, čia visi paaugliai arba sėda, arba patys susilaukia vaikų.
Na, o virtualioje kino salėje www.nepatoguskinas.lt festivalis klaipėdiečius kviečia žiūrėti visą beveik 50–ies filmų repertuarą. „Nepatogus kinas“ spalio 14–31 d. vyksta kino teatruose, virtualioje kino salėje ir 190–yje Lietuvos bibliotekų. Kaip ir kasmet, žiūrovai gali išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti virtualų festivalio pasą į visus filmus arba „Swedbank“ rinkinį keliems filmams iškart, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai gali ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.
„Nepatogus kinas“ – tai nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.
„Nepatogus kinas“ – tai feminizmo ir genderizmo propagavimo instrumentas.