„Pulko duktėje“ – Afrikos karščiu alsuojanti Prancūzijos aukštuomenė

Kultūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2021-10-26

Lapkričio 12, 13, 14 dienomis Žvejų rūmų scenoje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KMTF) pristatys Gaetano Donizetti komiškos operos „Pulko duktė“ premjerą, kurios scenografija bus netikėta net  scenografei, o atlikėjai pasipuoš šimtu išskirtinių kostiumų.

Operos „Pulko duktė“ fotosesija. KVMT nuotr.

Spektaklio „Pulko duktė“ meninę koncepciją kuria lietuvių statytojų komanda: muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierė Jūratė Sodytė, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Romantiškų jausmų peripetijas KMTF scenoje įkūnys geriausi teatro solistai bei kviestiniai dainininkai, choro ir baleto artistai. Sekant naujausiomis pasaulio muzikinių teatrų tendencijomis ir norint palengvinti turinio suvokimą, operos dainuojamieji numeriai bus atliekami prancūzų kalba, o kalbamieji dialogai – lietuviškai.

Suspėti „suveržti“ spektaklį

Operos „Pulko duktė“ scenografė S. Šimkūnaitė pasakojo su režisiere J. Sodyte dirbanti pirmą kartą.

„Man tai labai įdomi ir vertinga patirtis. Režisierė vos susitikus jau turėjo gana aiškių viziją: kokią šalį vaizduosime, į kokį laikotarpį  nukelsime operos veiksmą. Tad man buvo skirta labai įdomi užduotis – pavaizduoti Alžyro nepriklausomybės karo laikotarpį bei septintojo dešimtmečio Paryžių. Manau, kad „Pulko duktė“ vizualiai bus visiškai kitokia, kad užgims net man neįprastas rezultatas. Papasakoti apie kūrybinį įkvėpimą sunkiausia. Jis dažniausiai ateina tiesiog ilgai mąstant ir dirbant.  Operos „Pulko duktė“ atveju ieškojau ir radau atramą kūrybai pažiūrėjusi filmą „Alžyro mūšis“ („The battle of Algiers“), kurį rekomendavo draugas istorikas, o antro veiksmo stilių įkvėpė mada ir Coco Chanel kūryba. Skirtingos patirtys, sutikti žmonės, kartais net trumpa ištrauka iš straipsnio sukelia smalsumą ir skatina kūrybinį mąstymą“, – teatro pranešime pažymi scenografė.

S. Šimkūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak S. Šimkūnaitės, du operos veiksmai vienas nuo kito skirsis kaip diena ir naktis.

„Alžyre švies kepinanti saulė, oro temperatūra bus tokia aukšta, kad prancūzės alps nuo karščio, o Prancūzijos kariai ir šio krašto vietiniai gyventojai nespės valytis prakaito nuo veidų. Na, o antras veiksmas bus gerokai rafinuotesnis, suvaržytas, šiek tiek niūrus ir šaltas. Tai turėtų atsispindėti ir scenografijoje, ir kostiumuose. Spėju, kad didžiausias  ir vienintelis laukiantis iššūkis – laikas, per kurį turėsime viską sumontuoti arba „suveržti“ spektaklį… Labai nekantrauju pamatyti, kaip viskas suskambės scenoje!“, – publikos smalsumą žadina scenografė.

Šimtas unikalių kostiumų

Anot vienos garsiausių šalies drabužių dizainerių, operos „Pulko duktė“ kostiumų dailininkės A. Kuzmickaitės, spektaklio siužetas vystosi 70-ajame dešimtmetyje, tad to laikmečio įkvėptus kostiumus scenoje ir išvysime.

„Šiuo metu vyksta kostiumų gamyba, primatavimai – įprasti, bet man didelį malonumą teikiantys darbai. Man, kaip kostiumų dailininkei, labai smagu, kad vieno spektaklio metu scenoje įvyks daug radikalių pasikeitimų: pirmas veiksmas vyks Alžyre, Afrikoje, o antras – Paryžiuje. Pirmame veiksme publika išvys Prancūzijos kariuomenės atstovus vilkinčius uniformas bei choro damas – stilingas prancūzes, o taip pat vietos gyventojas, kurios vilkės tradicinius rūbus – hidžabus. Antrame spektaklio veiksme atskleisime Paryžiaus aukštuomenės aprangą ir kasdienes kariuomenės uniformas. Su hidžabais susiduriu pirmą kartą. Bus labai įdomu“, – sako  A.Kuzmickaitė.

Kostiumų dailininkės teigimu, daugelyje operų egzistuoja neatsiejami jų elementai: kareiviai, įsimylėjėliai ir laimingas finalas bei nuotaka.

„Tai tradiciška, bet kartu ir žavu. Man operoje „Pulko duktė“ ir norisi paryškinti tradicines žmonijos vertybes: kai pasaulis tampa nestabilus, viskas, kas ateina iš praeities, turi klasikos atspalvį ir mus žavi vis labiau. Pandemijos akivaizdoje iš praeities stabilių, įprastų vertybių norisi pasisemti stiprybės. Tarsi patvirtinti, kad ir kas benutiktų pasaulyje, po smarkių supurtymų žmonės išlieka tie patys ir gyvena toliau. Komiškos operos svarbiausi veikėjai įsimylėjėliai – Mari, pulke užaugusi mergina, ir ją įsimylėjęs Tonis. Pradžioje Mari vilkės karišką uniformą, vėliau išvysime jos personažo transformaciją – iš sunkiai pastebimos į labai moterišką. Aktualia taps ir emancipacijos linija: operos finale Mari nusprendžia elgtis taip, kaip jai norisi, o ne taip, kaip verčia aplinkybės“, – akcentuoja A.Kuzmickaitė.

Pasak kūrėjos, prireiks labai daug kostiumų, nes komiškoje operoje be solistų dalyvauja ir choras: 26 moterys ir 15 vyrų.

„Visi operos atlikėjai persirengia kelis kartus, tad prireiks apie 100 sceninių kostiumų. Man labiau patinka, kai sceniniai kostiumai yra kuo unikalesni. Ne taip, kai vienas eskizas pritaikomas ir padauginamas iš žmonių skaičiaus. Juk visi žmonės labai skirtingi ne tik kūno sudėjimu, bet ir charakteriu“, – pasakojo A.Kuzmickaitė.

Žymos: | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Dirigentas Martynas Staškus džiaugiasi Klaipėdos publika

Rugpjūčio 10 d. Klaipėdos festivalio gerbėjai mėgausis muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“, kuris sujungs žinomos dainininkės Sarah’os ...
2024-07-11
Skaityti daugiau

Kultūra

Klaipėdos festivalis ant marių kranto su „Carmina Burana“ perspėjimu

Praėjusių metų Klaipėdos festivalio kulminacija tapęs videografinis spektaklis pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ rugpjūčio 8 ...
2024-06-27
Skaityti daugiau

Kultūra

Klaipėdos muzikinis teatras dalyvaus Pernu operos dienose

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras liepos 4–6 d. svečiuosis festivalyje „Pernu operos dienos“ (Estija). Į didžiausias teatro istorijoje gastroles išvyks beveik ...
2024-06-11
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This