Klaipėdos politikai uostamiesčio savivaldybės valdomos įstaigos „Senasis turgaus“ istorijoje padėjo galutinį tašką. Jos nebeliks, nes įmonė bus prijungta prie bendrovės „Naujasis turgus“ – taip kone vienbalsiai nusprendė ketvirtadienį posėdžiavusios miesto tarybos nariai. Tačiau prabilta ir apie tai, kad sustambintą bendrovę „Naujasis turgus“ reikėtų parduoti.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Nusprendę, jog „Senasis turgus“ bus prijungtas prie „Naujojo turgaus“, politikai sykiu panaikino savo 2019 metais priimtą sprendimą, jog „Senojo turgaus“ įstatinis kapitalas turi būti padidintas privačiomis lėšomis. Žinia, Klaipėdos savivaldybė buvo paskelbusi privataus investuotojo paieškų konkursą, jame dalyvavo tik bendrovė „Tilžės turgus“, tačiau derybos su potencialiu investuotoju buvo nutrauktos, nes nesusitarta dėl esminių akcininkų sutarties detalių.

Todėl šiemet liepą miesto tarybos kolegija nusprendė, kad geriausias variantas yra bendrovę „Senasis turgus“ reorganizuoti ją prijungiant prie įmonės „Naujasis turgus“, kurios 100 proc. akcijų taip pat valdo Klaipėdos savivaldybė. Šios bendrovės direktorius Viačeslavas Karmanovas nuo praėjusių metų kovo laikinai vadovauja ir bendrovei „Senasis turgus“, nes iš šių pareigų pasitraukė tuometis vadovas Arvydas Gaudiešius.

„Po reorganizavimo lieka veikti tik „Naujasis turgus“ ir toliau ši bendrovė veiklą vykdo dvejose turgavietėse. Taip liks viena bendrovė, kuri užtikrins turgų veiklą. Ji galės parduoti nenaudojamą nekilnojamąjį turtą ir gautas lėšas investuoti į infrastruktūros, paslaugų gerinimą. Pagrindinis tikslas yra pasiekti, kad Senojo turgaus teritorija taptų gyvybingesnė, kad atsirastų geresnės sąlygos tiek pirkėjams, tiek prekeiviams, kad tai būtų dar vienas traukos centras senamiestyje tarp kitų jau besivystančių traukos centrų“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Miesto tarybos narys Vidmantas Dambrauskas patikino, kad bendrovių reorganizacija jam nekelia abejonių, tačiau baimė kyla dėl numatomo parduoti turto. „Mes nežinome, kokia tikroji to parduodamo turto vertė, kokia ji bus, kai vyks aukcionai. Mano abejonės ir baimė yra tai, kad pinigai bus lengvai išleisti, nors jie reikalingi miestui – juk reikia ir parkingą Pilies gatvėje įrengti, ir atnaujinti turgavietės prieigas. Ar bus galimybė susigrąžinti perteklinius pinigus, jei pastatai bus parduoti už labai gerą kainą?“ – klausė V. Dambrauskas.

Preliminariai skaičiuojama, jog už parduodamus nenaudojamus Senajame turguje esančius kelis pastatus būtų galima gauti 1,6 mln. eurų ir pinigus veikiausiai reikėtų panaudoti halės rekonstrukcijai.

„Mes svarstėme tas galimybes, ar turtą palikti įmonei, ar susigrąžinti miestui. Šiai dienai matome, kad įmonei reikia finansinių išteklių, nes reikia investuoti į infrastruktūrą. O jei bus poreikis, jei matysime, kad įmonė tikrai gavo dideles sumas už tą parduodamą nekilnojamąjį turtą, visada galima kelti klausimą dėl dividendų išmokėjimo ir taip susigrąžinti lėšas“, – patikino E. Simokaitis.

Miesto tarybos narė Alina Velykienė sveikino „racionalų sprendimą, nes jau senokai reikėjo sujungti dvi turgavietes, nors politiniai oponentai turėjo lūkesčių privatizuoti, įtraukti į savo veiklas“. „Tačiau ir toliau pasisakau, kad turgaviečių veikla nėra savivaldos funkcija. Palinkėčiau žingsnis po žingsnio eiti link standarto, kad suvoksime, jog turgavietės nėra savivaldybės tikslinė veikla ir kad turėtume ateityje šitą įmonę ar parduoti, ar kitaip realizuoti. Gal tai bus po penkių, dešimties metų, o gal ir greičiau, jei bus politinės valios“, – vylėsi A. Velykienė.

28 politikai balsavo už tai, kad „Senasis turgus“ būtų prijungtas prie „Naujojo turgaus“, o vienas buvo prieš.

Bendrovių reorganizacijos procesas gali užtrukti iki metų.