Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį padėjo tašką LRT, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) ir klaipėdiečio verslininko Igorio Udovickio byloje.

Neskundžiamu sprendimu buvo pripažinta, kad nacionalinis transliuotojas bei žurnalistinės nepadarė pažeidimų, o I. Udovickis kartu su savo sutuoktine skirdamas paramą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LŽVS) 2019 metų savivaldos rinkimams buvo tapęs viešu asmeniu, pagrįstai keliančiu visuomenės susidomėjimą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

I. Udovickis ŽEIT buvo apskundęs seriją LRT straipsnių, kuriuose buvo nagrinėjamos minėtosios paramos ir su jo verslais susijusios aplinkybės. Verslininkui buvo užkliuvę ir žurnalisčių Indrės Makaraitytės bei Rūtos Juknevičiūtės pasisakymai socialinėse paskyrose „Facebook” tinkle.

ŽEIT, išnagrinėjusi I. Udovickio skundą, pareiškė įspėjimą ir nurodė paneigti informaciją, kuri esą neatitiko tikrovės ir pažeidė klaipėdiečio verslininko garbę bei orumą. Atskiru bylinėjimosi aspektu buvo I. Udovickio nuotraukos panaudojimas publikacijose.

Su ŽEIT sprendimu nesutikusi LRT ir žurnalistės padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir jame akcentavo, jog negalima sutikti su inspektorės Gražinos Ramanauskaitės pozicija, jog I. Udovickis nelaikytinas viešuoju asmeniu. Anot LRT, 2019 m. savivaldos rinkimų metu kartu su sutuoktine paremdamas LŽVS verslininkas tapo trumpalaikiu viešuoju asmeniu, pagrįstai dominančiu visuomenę. Jo veikla, nacionalinio transliuotojo nuomone, ėmė turėti reikšmės viešiesiems reikalams ir dėl to, kad I. Udovickis buvo kontrolinio UAB Birių krovinių terminalas (BKT) akcijų paketo savininkas, o ši kompanija veikia Klaipėdos uoste, kurio direkcijos tuometinis vadovas Arvydas Vaitkus buvo LŽVS kandidatas į Klaipėdos merus, sąraše įrašytas pirmu numeriu. Trečias sąraše buvo BKT vadovas Vidmantas Dambrauskas.

ŽEIT teismą tikino, kad skelbdama apie galimą I. Udovickio verslą Kryme LRT rėmėsi tik abejotinais dėl senumo ir neaktualumo registrų duomenimis, o svarstymai esą buvo reiškiami nesąžiningai ir neetiškai.

Pats I. Udovickis, byloje buvęs trečiuoju asmeniu, savo atsiliepime tvirtino, kad LRT „neobjektyviai pateikė viešąją informaciją ir tendencingai, t. y. šališkai, kūrė jo, kaip pavojingo asmens, įvaizdį bei nesąžiningai nuslėpė nuo visuomenės reikšmingus grėsmių nebuvimą įrodančius faktus, nors apie juos žinojo ir turėjo žinoti”. Verslininko įsitikinimu, LRT be pagrindo praplėtė viešo asmens sąvoką jo atžvilgiu. I. Udovickis tikino, kad jis nėra laikytinas trumpalaikiu viešuoju asmeniu, o jo nuolatinė veikla esą neturi reikšmės viešiesiems reikalams.

Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija pernai rugsėjį patenkino LRT bei žurnalisčių skundus ir panaikino atitinkamus ŽEIT sprendimo punktus bei priteisė nacionaliniam transliuotojui iš tarnybos 1958,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad pats I. Udovickis nei ŽEIT, nei LRT nepateikė įrodymų dėl to, kad yra pardavęs Kryme veikiančios įmonės akcijas, nors tokia galimybė jam buvo suteikta. Kartu buvo pabrėžta, jog pats verslininkas privalėjo domėtis apie jį skelbiamais duomenimis viešuosiuose registruose. Taip pat buvo konstatuota, kad LRT išvardintos aplinkybės iš tiesų rodo, jog dėl jų buvo pagrįstas visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimas šiuo verslininku, tad naudojant jo nuotrauką nebuvo pažeistas Visuomenės informavimo įstatymas, juolab kad ji buvo paimta „iš viešų kartotekų”, laisvai prieinama, o internete gausu straipsnių, iliustruotų I. Udovickio atvaizdu.

Nesutikdami su tokiu sprendimu LVAT skundus pateikė ir ŽEIT, ir I. Udovockis. ŽEIT tikino, kad I. Udovickis neatitinka viešajam asmeniui keliamų kriterijų. Verslininkas savo ruožtu aiškino, kad piniginė auka politinės kampanijos dalyviui yra teisė, kuria gali pasinaudoti kiekvienas Lietuvos pilietis, ir vien tik toks faktas esą nepateisina visuomenės intereso žinoti tam tikrą privačią informaciją. I. Udovickis tikino, kad iki LRT publikacijų jis „viešojoje erdvėje visiškai nebuvo matomas, pavyzdžiui, neužėmė jokių visuomeninių pareigų, jo nuolatinė veikla neturėjo jokios reikšmės viešiesiems reikalams”.

Klaipėdietis taip pat tvirtino, kad pirmoje instancijoje bylą nagrinėjo „neteisėtos sudėties teismas”, nes LRT byloje atstovavusios advokatės vyras anksčiau keletą metų dirbo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju.

Šiuos skundus išnagrinėjusi LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis ir Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, konstatavo, kad jie yra atmestini.

Teismas priminė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra įtvirtina, jog saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų, ji taikoma netgi tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti, o bet kokios saviraiškos laisvės įgyvendinimo išimtys turi būti aiškinamos griežtai, apribojant šią laisvę privalo būti pateikiami svarbūs ir pakankami motyvai, šios laisvės ribojimo pagrindai turi būti aiškinami griežtai (siaurai), privalo būti pateikiami svarūs ir pakankami motyvai ribojimo priemonėms pateisinti.

Primintas ir Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad informacijos laisvės ribojimas visada turi būti suvokiamas kaip išimtinio pobūdžio priemonė.

Nutartyje paminėtas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, kai verslo magnatas, valdantis vieną iš šalies labiausiai prestižinių verslų, dėl savo padėties visuomenėje buvo pripažintas viešu asmeniu.

LVAT patvirtino, kad šiuo atveju buvusios aplinkybės lėmė pagrįstą visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą I. Udovickiu.

Kolegija taip pat konstatavo, kad verslininko teiginiai dėl šališko pirmos instancijos teismo yra nepagrįsti, juolab kad tada jis nereiškė ir nušalinimo tokiai teismo sudėčiai.

Neskundžiama nutartimi palikus galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą LRT iš ŽEIT papildomai priteista 2000 eurų bylinėjimosi išlaidų.