Naujus pastatus statantys, senus rekonstruojantys ar kapitaliai remontuojantys verslininkai, kurie savo sklypuose neturės galimybių įrengti reikalaujamų automobilių stovėjimo vietų, už jas miestui privalės mokėti gerokai didesnes kompensacijas. Miesto taryba ketvirtadienį kompensacijos dydį padidino 300 proc. – nuo 1500 iki 4500 eurų už vieną vietą.
Ypač daug problemų dėl automobilių stovėjimo vietų kyla senamiestyje, nes čia trūksta erdvės jas įrengti. Martyno Vainoriaus nuotr.
Tai, kiek automobilių stovėjimo vietų reikia įrengti, reglamentuoja Statytų techninis reglamentas (STR). Jame numatyta, pavyzdžiui, jog statant daugiabutį namą, vienam butui būtų įrengiama viena automobilio stovėjimo vieta, o statant prekybos centrą, viena automobilio stovėjimo vieta turi būti numatyta tam tikram prekybos plotui.
Tačiau ypač senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje verslininkai dažniausiai valdo nedidelius sklypus ir juose trūksta erdvės įrengti reikiamą skaičių parkavimo vietų. Todėl 2019 metais Klaipėdos miesto taryba patvirtino tvarką, kurioje buvo numatyta, jog senamiestyje taikomas koeficientas automobilių stovėjimo vietų įrengimui yra 0,25, o tai reiškia, kad STR reikalaujamą automobilių stovėjimų vietų skaičių galima sumažinti ir, pavyzdžiui, vietoj 15 vietų įrengti 4. Centrinėje miesto dalyje toks koeficientas yra 0,5, Smiltynėje – 0,75, o likusioje miesto dalyje – 1.
Toje tvarkoje taip pat buvo numatyta, kad už kiekvieną privalomą, bet neįrengtą automobilių stovėjimo vietą, verslininkai Klaipėdos savivaldybei turi sumokėti kompensaciją – 1500 eurų už vieną vietą.
Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus patarėja Vaida Tkačik miesto tarybos posėdyje informavo, jog nuo 2019 metų, kai įsigaliojo ši kompensacijų tvarka, iki šiol buvo pasirašytos 29 sutartys ir surinkta 144 tūkst. eurų kompensacijų, bet nė vienas euras dar nėra panaudotas, nes šios lėšos kaupiamos daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės Bangų gatvėje statyboms.
Dabar galiojančią tvarką Klaipėdos savivaldybės administracija pasiūlė pakeisti, o šiuos siūlymus ketvirtadienį ir svarstė miesto taryba.
Esminis pokytis tas, jog kompensacijos sumą numatyta padidinti nuo 1500 iki 4500 eurų, nes esą būtent vidutiniškai tiek savivaldybei kainuoja įrengti vieną automobilių stovėjimo vietą, o senamiestyje ir miesto centre – dar brangiau.
Be to, keičiamoje tvarkoje numatytas naujas punktas, kad jei valdiškos institucijos stato naujus socialinius būstus, nakvynės ar globos namus, tai 30 proc. reikiamų automobilių vietų gali įrengti greta esančios gatvės raudonojoje zonoje.
Toks punktas numatytas tam, jog Klaipėdos savivaldybė galėtų sudaryti taikos sutartį su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir galiausiai baigti ginčą dėl Rambyno g. 14 pastatyto socialinio daugiabučio, kuris iki šiol negali būti eksploatuojamas, nes neišspręsti būtent automobilių stovėjimo vietų klausimai.
Šiems siūlomiems pakeitimams pastabas pateikė ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Jų nuomone, kompensacijos dydį reikėtų padidinti iki 2500 eurų, nes 4500 eurų jau yra per didelė našta verslui. Be to, pasiūlyta, kad centrinė miesto dalis būtų išplėsta iki Kauno gatvės, nes esą šioje teritorijoje taip pat jau vyksta nemažai statybų ir sklypuose trūksta vietų įrengti reikiamą skaičių automobilių stovėjimo vietų.
V. Tkačik tvirtino, jog kai kurie verslininkų siūlymai bus toliau nagrinėjami, bet į siūlymą dėl kompensacijos sumos padidinimo tik iki 2500 eurų neatsižvelgta.
„Tie 2500 eurų neturi jokio pagrindo, kaip išskaičiuota tokia suma, kaip ir neturėjo jokio pagrindo 1500 eurų, nes jokios argumentacijos ir tai sumai nėra“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Tačiau nemažai politikų ragino klausimo svarstymą atidėti, jį suderinti su bendruomenėmis, nes 4500 eurų kompensacijos suma už vieną automobilių stovėjimo vietą verslui esą bus per didelė našta, todėl Klaipėda gali tapti nepatraukli investuotojams.
Kaune ši kompensacija yra 3900 eurų, o Vilniuje nuo 4000 iki 6000 eurų.
„Verslas yra suinteresuotas išplėsti parduodamą plotą parkingo vietų sąskaitą. Pavyzdžiui, dabar senamiestyje 10 kv. m galima parduoti už 40 tūkst. eurų. Be to, senamiestyje jau galioja lengvata, kad taikomas 0,25 koeficientas, kuris reiškia, kad ir taip reikia įrengti gerokai mažiau parkingo vietų. Todėl savivaldybė pagrįstai prašo didinti mokestį, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų nebereikės subsidijuoti naujų parkingo vietų įrengimą“, – teigė miesto tarybos narys Andrius Petraitis.
Jam antrino ir Aidas Kaveckis: „Miestas nėra melžiama karvė. 4500 eurų kaina yra adekvati. Miesto tarybos nariai, jei bandote padaryti, kad ir toliau būtų galima melžti miestą, kaip tai buvo daroma visą dešimtmetį, tai to nebus“.
Ir nors buvo siūlymų klausimo svarstymą atidėti, sumažinti kompensacijos kainą iki 2500 eurų, visiems jiems nepritarta.
Galiausiai 19 politikų balsais pritarta visiems numatytiems pakeitimams, o tai reiškia, kad verslininkai turės mokėti didesnes kompensacijas už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas.
„Norėčiau pasveikinti valdančią daugumą padidinus dar vieną mokestį verslui ir taip neva skatinant investicijų pritraukimą“, – replikavo opozicijos atstovas Saulius Budinas.
„Tik patikslinu, jog Klaipėdoje yra valdančioji mažuma, o kiti yra slapti valdantieji“, – repliką pridėjo ir Nina Puteikienė.
konservatoriau, pirmyn pasigirk vėl kaip mėgsti paskutiniu laiku daryti, ką čia sukūrei stebuklingo? 🙂
kurie vis giriasi, kad yra puikūs…
keistoka. Senai įsivedėme infrastruktūros mokęsti nuo kv/m dar pasididinome trūkstamos autovietos mokęstį ir teigiame -„…neišleidome dar nei cento…” . Gaunasi, kad verslas pinigus tiesiog raugina ryjančios infliacijos , o savivaldybė atlieka raugyklos funkciją? Tai gal reikėtų imti paskolas ir kuo greičiau pastatyti tas trūkstamas vietas ir toliau ramiai jas rinkti. Būtų aišku kiek jų reikia, kiek bus vietų, kiek trūks ir nebus jokių pykčių. Tik nežinau ką darysime su tuo labai darniu judumu, kurį neužilgo mieste strategiškai pasieksime.
Visi darniai ir patogiai judėsime automobiliais po miestą ir statysimės besiplečiančiame automobilių stovėjimo aikštelių tinkle. Čia įskaitant ir darnų judėjimą automobiliu į naujus parkingus miesto centre. Kuriame ne „park and ride”, bet „drive and park” miesto transporto viziją 🙂
Nesismulkina. O Kaveckis – nebe verslo žmogus. Kas tie miesto melžėjai, gal galėtų konkrečiai? Taup pat ir Neniškis konkrečiai galėtų pateikti, iš kur tokią kaibodarą gauna? Čia su otkatais ar be? Pusantrų metų iki rinkimų, jau dabar konservai ir grubliauskiniai galėtų paskaičiuoti, kuek mokesčių po 3 kartus didino, kiek naujų prigalvojo. Tik mužikai labai kantrūs!
Ar suprantat, kad investuotojas yra tik tarpininkas tarp statytojo ir paslaugos gavėjo. Paslaugos gavėjas apmokės pabrangimą. Todėl labai sbarbu teisingai nustatyti parkavimo vietos kainą, o kartu ir mokestį. O gal manot kad savivaldybė iš to turi uždirbti?
Jei čia kreipėtės į mane, tai nelabai supratau, kuo tai, ką parašėte susiję su tuo, ką aš parašiau.
Suprantu. O tai iki šiol ne pirkėjas sumokėdavo? Nes juk ne investuotojas įrenginėja mieste parkavimo vietas, o Savivaldybė. Ir tie grašiai, kuriuos mokėjo investuotojas, tikrai neskatino jų įrenginėti.
Nesuprantu, audros stiklinėje esmės. Pagal STR tam tikrą parkingo vietų skaičių turi įsirengti kiekvienas statytojas. Jei nori statyti didelį objektą mažame sklype, kur reikiamas parkingo kiekis netelpa, tai būk malonus susimokėk, kad tos vietos būtų įrengtos kažkur kitur ir bent jau bendrąja prasme neblogintum situacijos mieste. Kur čia našta verslui, nesuprantu. Našta padaryti tai, kas yra normalu ir privaloma? Statai verslo objektą, tai ir parkavimo vietom pasirūpink. Taškas.
audros audrelės nuomonei .
Gaila, kad žurnalistė kuria viesūlą vendens stiklinėje iš niekur – VERSLUI NAŠTA DIDĖS 300 PROCENTŲ. Sukūriamas vaizdas, kad visam verslui atsirandą kažkoks didesnis mokestis. Aiškiai pasakyta, kad mieste kokius projektus rekonstruos statys ir neturės galimybės įsirengti parkingo miestas tam padeda, suteikia vietas, tik žinoma, jeigu eini į miestą ir įmiesi tokių projektų, tai turi ir susimokėti bent minimaliai. Žurnalistė politikuoja ir padeda opozicijos politikams. Kodėl? Gal todėl, kad yra kažkokie geri ryšiai su kokiais opozijos atstovais?
O gal todėl, kad statybos kaina nugula galiausiai ant galutinio vartotojo. Jei tau reikia pagal plotą 10 vietų – teks pakloti 45000 už vietas, kurios tau net nepriklausys. Tik už tai, kad gal kažkada kažkur įrengs. Per kiek laiko turi atsipirkti ši suma kavinei? Ir ar laikas dabar kelti šį mokestį, kai dalis tų verslų išgyvena ir taip sudėtingus laikus?
Čia, vadinasi, darnaus judumo skatinimas – kuo daugiau parkingo automobiliams. Ypač prie kavinių, restoranų, nedidelių parduotuvėlių. O kur privalomas parkingas dviračiams? Visiška stagnacija…
Tikrai labai tinka dabartiniams laikams kai norima mažinti automobilių skaičių miesto eisme ir vaikščioti gražiomis gatvėmis pėstute..
Nesupratau triukšmo esmės. Čia statytojams didelė suma, nepakeliama našta? O dar kaip tie 300 procentų skamba…
Esmė tai įsirenginėk parkavimo vietas savo sklype ir negilink ir taip mieste gilios parkavimo problemos. Jeigu to neišeina, tai daryk nors panašiai tiek, kiek tai miestui ant žemės kainuoja. Vertinant tai, kad pastaruoju metu praktiškai vien požemyje tos vietos planuojamos, kur kaina vėl gi kartais skiriasi.
4.5k kompensacija yra visiškai normali suma. Dar net per maža sakyčiau.
Pagrįskite, kodėl per mažai? Ar čia iš tos serijos, kad verslas labai blogas?
Aš kaip tik palaikau verslą, tačiau šiuo atveju nenoriu verslo subjektų piktnaudžiavimo.
Pavyzdys:
Tarkim turite įrengti pagal įstatymą 10 vietų mašinoms, tačiau nenorite to daryti, nes sugalvojate jog reikia geriau praplėsti pastato plotą. Jeigu pastatas tarkim dviaukštis, taip vietoje tų 10 vietų, jūs padidinsite pastato plotą apie +200 kvm. Tie papildomi kvadratai (parkavimo vietų sąskaita) jums neš 2000 – 2500 EUR per mėnesį papildomai iš nuomos. Kaip ir super verslui, tačiau tuo pat metu didinami kamščiai senamiestyje, kur ir taip trūksta vietos parkavimui.
Todėl man tie 4 500 EUR atrodo visiškai nedidelė suma, turint omenyje, jog ši suma atsipirks per kokius 4-5 metus.