Pasirodo, jog jokio oficialaus sprendimo dėl istorinio uostamiestyje, Jūros gatvėje, esančio teismų pastato, kurio paskutiniu naudotoju buvo Klaipėdos policijos komisariatas, kaip kad praėjusią savaitę skelbė savivaldybė, nėra.

Klaipėdos mero pareiškimai apie naujo teismų pastato statybas Kauno gatvėje tapo staigmena ir Nacionalinei teismų administracijai. Tačiau Turto bankas jau pripažįsta, jog projektuoja ir kitokią galimą jam priklausančio istorinio komplekso perspektyvą nei kad teismų rūmai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Praėjusį ketvirtadienį išplatintame Klaipėdos savivaldybės pranešime spaudai buvo rašoma, kad susitikime su teisingumo ministre Evelina Dobrovolska meras akcentavus būtinybę kuo greičiau išspręsti pastato Jūros g. 1 panaudojimo klausimą.

„Išaiškėjo, kad Jūros g. 1 esančio pastato klausimas grįžta į pradinį tašką. Vyriausybėje priimtas sprendimas, kad Teisingumo ministerijai šis pastatas netinkamas, tad statinys grįžta Turto banko dispozicijon, nors realiai per visą tą laiką niekur iš ten ir nebuvo iškeliavęs. Tačiau šiandien vėl kyla klausimas, ką daryti su šiuo turtu. Manau, vėl bus reikalinga operatyviai grįžti į diskusijos lauką tiek su menininkų bendruomene, tiek su politikais ir pasitikrinti, kokios mūsų ambicijos šiandien. Jei mes ambicijų nepareikšime, šis pastatas vėl bus teikiamas aukcionui ir lauks savojo pirkėjo“, – buvo cituojamas meras.

Anot savivaldybės pranešimo, Teisingumo ministerija šiuo metu teismo rūmus jau planuoja sklype Kauno gatvėje, greta dabartinio Vyriausiojo policijos komisariato.

„Atvirai Klaipėdai” paprašius Teisingumo ministerijos pateikti, kada buvo priimtas toks sprendimas ir supažindinti su jo, ministrės patarėja viešiesiems ryšiams Rasa Laurinavičiūtė-Vaisbrodė teigė, jog ministerija tokių sprendimų nėra inicijavusi, nes neturi jokių teisių į šį pastatą, o naujomis statybomis turėtų rūpintis Nacionalinė teismų administracija (NTA), kuri nėra jai pavaldi.

Tuo metu NTA Komunikacijos skyriaus vedėja Rūta Andriuškaitė tikino, kad į klausimą dėl planų, susijusių su Jūros. g. 1, turėtų atsakyti būtent Teisingumo ministerija, nes į minėtame susitikime nebuvo pasiūlyta dalyvauti nei Teisėjų tarybos ar NTA atstovams.

„Oficialiai NTA nėra gavusi siūlymų dėl naujų pastatų statybos teismams Klaipėdos regione nei iš Teisingumo ministerijos, nei Vyriausybės ar Turto banko”, – teigė R. Andriuškaitė.

Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovė Edita Sirutienė savo ruožtu informavo, kad sprendimas dėl pastatų komplekso bus priimtas, kai Finansų ministerija patvirtins atnaujintą Turto banko 10-ies metų (2022-2031 m.) investicijų planą.

„Atsižvelgdami į neseniai gautą informaciją apie minėtą objektą bei galimų alternatyvų analizę, atnaujintą 10 metų investicijų planą ketiname pristatyti ministerijai lapkritį”, – sakė ji.

E. Sirutienė informavo, kad šiuo metu Turto banko užsakymu yra vykdomi kultūros paveldo taikomieji tyrimai – architektūros natūriniai, architektūros konstrukcijų ir polichromijos tyrimai. Po jų bus atliktos ir vertingųjų komplekso savybių akto korekcijos.

„Šis dokumentas svarbus dėl tolimesnio pastato vystymo galimybių įvertinimo. Galimi sprendimų variantai – pastato pardavimas aukcione arba perdavimas Klaipėdos savivaldybei. Galutinį sprendimą priims Vyriausybė”, – sakė Turto banko atstovė.

Anot jos, Turto bankas šiuo metu vertina ir naujo Klaipėdos teismo pastato statybą sklype Kauno g. 8. Preliminariais skaičiavimais, naujo pastato statyba yra racionalesnis ir efektyvesnis sprendimas, reikalaujantis mažesnių investicijų.

Informacija

Neogotikos stiliaus pastatų kompleksas buvo pastatytas 1862 m. Centrinėje pastato dalyje įsikūrė prisiekusiųjų teismas, dešinėje – teismo įstaigos. Čia buvo ir kalėjimo kameros. 1898 m. pristatytas priestatas, kuriame buvo įrengti butai tarnautojams, atskiras sektorius moterims. Dar buvo pastatytos dirbtuvės. Nuo 1885 m. minėtame komplekse veikė Apygardos teismas.