Daugiau nei devynerius metus vieninteliu dabar jau likviduojamos UAB „Žemkasa” akcininku buvęs ir jai vadovavęs Dainius Zokas dabar yra priverstas išmėginti teisiamojo suolą.

Klaipėdos apygardos teisme jau pradėta nagrinėti byla, kurioje D. Zokui pareikšti kaltinimai pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl didelės vertės turto pasisavinimo, dėl nusikalstamo bankroto, dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Dainius Zokas (dešinėje) pirmojo posėdžio metu pareiškė, kad visiškai neprisipažįsta kaltu ir savo paaiškinimus duos tik po liudininkų apklausos. Martyno Vainoriaus nuotr.

Apie teismui perduodamą tokią bylą teisėsauga paskelbė rugsėjo pabaigoje. Pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad 2018 metais „Žemkasa” patyrė sunkumų. Kreditorinis įsiskolinimas valstybei siekė daugiau nei 65 tūkst. eurų, o finansinių įsipareigojimų tiekėjams bei neįvykdytos prievolės sudarė beveik 2,4 mln. eurų, grynasis nuostolis siekė beveik 1,3 mln. eurų.

Atlikdami ikiteisminį tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai nustatė, kad D. Zokas galėjo apgaulingai tvarkyti kelių tiesimo įmonės apskaitą. Įtariama, kad jis apskaitos dokumentais nepagrindė bei į apskaitą neįtraukė grynaisiais pinigais gautų pajamų – 15 360 eurų už fiziniams asmenis atliktus darbus, apie šį savo veiksmą neinformavo buhalterės.

Kiek vėliau D. Zokas, anot pareigūnų, pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir išvengė per 8,2 tūkst. eurų mokesčių.

Be to, jis nepaisant sunkios įmonės būklės į savo banko sąskaitą išsimokėjo dividendus – 200 tūkst. eurų – nors to tokiu atveju daryti neleidžia įstatymas.

D. Zokas kaltinimas, kad sudarydamas nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius bei priimdamas įmonei nenaudingus sprendimus (pavyzdžiui, sudarydamas neatlygintiną automobilio nuomos sutartį), nulėmė bendrovės bankrotą ir padarė žalą 181 kreditoriui – iš viso beveik 3,1 mln. eurų.

Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų, o mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, vengimas teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už nusikalstamą bankrotą – laisvės atėmimas iki trejų metų

Kaltinamasis pirmojo posėdžio metu pareiškė, kad visiškai neprisipažįsta kaltu ir savo paaiškinimus duos tik po liudininkų apklausos.

D. Zokas visas savo turėtas „Žemkasos” akcijas pardavė 2018-ųjų spalį. Tačiau naujasis įmonės akcininkas jos nebeišgelbėjo – Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepą iškėlė „Žemkasai” bankroto bylą. Pernai sausį pradėta įmonės likvidavimo procedūra.

Paskutiniais gyvavimo metais „Žemkasa” pridarė nepatogumų ir klaipėdiečiams bei nuostolių Klaipėdos savivaldybei. 2017 m. rudenį po to, kai laimėjo konkursą, įmonė ėmėsi Tilžės gatvės atkarpos nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos rekonstrukcijos, kuri apėmė ir Sendvario žiedo pertvarkymą į šviesoforais reguliuojamą sankryžą. Pasirašytos sutarties vertė siekė 4,226 mln. eurų, tačiau „Žemkasa” spėjo atlikti darbų už 1,278 mln. eurų, nes jai vėluojant vykdyti darbus Savivaldybės administracijos direktoriumi tada tapęs Gintaras Neniškis 2019 m. birželį nusprendė nutraukti rangos sutartį ir skelbti naują konkursą likusiems darbams atlikti. Dėl tokios situacijos ne tik buvo prarasti beveik keturi mėnesiai, bet ir visas projektas pabrango daugiau nei 1,2 mln. eurų – naujasis rangovas „YIT Lietuva” likusius darbus įsipareigojo atlikti už 4,172 mln. eurų.