P0

Kultūra

„Pulko duktė” – nei per anksti, nei per vėlai

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-11-03


Pirmąkart Lietuvoje statomos italų kompozitoriaus Gaetano Donizetti komiškos operos „Pulko duktė“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ėmęsi kūrėjai – režisierė Jūratė Sodytė ir muzikos vadovas, dirigentas Martynas Staškus pasakoja, kuo juos sužavėjo du šimtus metų garsiausiose pasaulio scenose karaliaujanti komiška opera. 

Meilė, pranokstanti karus ir aukštuomenę 

Kokia bus pirmą kartą Lietuvoje statoma „Pulko duktė“?

„Šios istorijos kertinis akmuo – laisvė rinktis. Tai amžinas ir kiekvienai tautai skausmingas bei aktualus vis kitokiame kontekste pasirinkimas. Žmonės išgyvena karus, kolonizacijas, net vergiją. Mane labai skaudina tautų okupavimas, netolerancija religinėms pažiūroms. Šių pamąstymų dėka ir apsisprendėme, kad opera „Pulko dukters“ siužetas vyks 1960 m. Alžyro pasipriešinimo karo metu. Rėmiausi tuo metu Alžyre vykusiais aktyviais prancūzų kariškių veiksmais. Kaip operos veiksmo vieta man iškilo ne Tirolis ar Alzasas, o egzotiškasis Alžyras. Šis miestas paslaptingas čia gyvenančių žmonių požiūriu į gyvenimą, aplinką ir visišku pasiaukojimu tėvynei bei laisvės troškimu. Alžyro pasipriešinimo judėjimui svarbi ne tik tautos laisvė, bet ir asmeninė žmonių galimybė rinktis. Jokia jėga nėra pajėgi žmogui sutrukdyti mylėti. Skirtingų tautų, pažiūrų, mentalitetų žmones netikėtai užklumpa jausmas. Kaip dueto metu dainuoja pagrindinė operos veikėja Mari: „Nekenčiau priešų, bet dabar, nuoširdžiai prisipažįstu, kad dėl vieno jų, o dangau, aš virpu!“. Man tai nepaprastai gražu. Tai tarsi patvirtinimas, kad tas aukščiausias jausmas, didžiausia jėga pajėgi mus pakeisti į gerąją pusę. Ir tegul kovos baigiasi ir nugali stebuklingas meilės jausmas“ , – teatro pranešime spaudai komiškos  operos „Pulko duktė“ istoriją pasakoja režisierė J. Sodytė. 

Savas laikas –  net operai 

Dirigentas Martynas Staškus mano, kad viskam yra savas laikas.

„Klaipėdos muzikinis teatras operą „Pulko duktė“ greičiausiai pasirinko kaip naujieną, nes kitos G. Donizetti operos – „Liučija di Lamermur“, “Meilės eliksyras” yra ne kartą statytos Lietuvos teatruose. Vilniuje neseniai pastatyta „Ana Bolena“, „Donas Paskualė“ (Don Pasquale), tačiau “Pulko duktė“ Lietuvą vis aplenkdavo, tad klaipėdiečių pasirinkimas labai savalaikis, įdomus ir net intriguojantis. Esu tikras, kad dažnas išvydęs  šį spektaklį žmonės sakys  – „kodėl jo nepastatė anksčiau?“, – žada maestro M. Staškus.  

Muzikos  vadovas ir dirigentas pasakoja,  kad Mari partiją ruošia trys solistės Lina Dambrauskaitė (Vilnius) bei dvi Klaipėdos muzikinio teatro solistės – Rita Petrauskaitė ir Rasa Ulteravičiūtė.

„Su Rita teko kartu dirbti ne viename spektaklyje ir projekte. Ji puikiai pasirodė L. Bernstein’o „Kandide”. R. Ulteravičiūtė mane nustebino profesiniais pasiekimais: iš kuklaus soprano ji tapo tikra prima su puikia koloratūra. Toks pasiruošimas puikiai tinka Mari partijai. L. Dambrauskaitė mokslus baigė užsienyje. Ji garsėja ne tik puikiu balsu, bet ir pasiruošimu. Atrodo, kad Mari partija tarsi jai parašyta. Taigi, galime didžiuotis trimis puikiomis Mari. Dainuoti Tonijaus partiją sutiko Tomas Pavilionis, kilęs iš Klaipėdos, kur ir prasidėjo jo karjeros pradžia. Mindaugą Jankauską, ruošiantį Tonijo partiją, pažįstu nuo tada, kai jis dar studijavo. Nuo tų laikų jis vis kartodavo, kad nori operoje „Pulko duktė“ dainuoti Tonijo partiją. Ir tai pildosi! Mūsų repeticijos įdomios ir vaisingos. Noriu padėkoti režisierei Jūratei Sodytei, kuri ypatingai ruošėsi šiam pastatymui, o operos medžiagą pateiks labai įdomiai. Publika, išgirdusi režisierės Sodytės pavardę,  žino, kad jos pastatymuose būna daug judesio, šokio. Ir šioje operoje šoksime visi!“, – intriguoja M. Staškus. 

Kultūros straipsnių vidus

INFORMACIJA

Lapkričio 12, 13, 14 dienomis Klaipėdos Žvejų rūmuose komišką operą „Pulko duktė“ pristatys lietuvių statytojų komanda: muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierė Jūratė Sodytė, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.


    2021-11-03

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt