P0

Veidai

Venesualietę Klaipėdoje stebina net boružės (1)

Žaneta Skersytė
2021-11-15


Nuo liepos, įveikusi net du perklausų etapus, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą papildė 28 metų Indra Sofia Maria Nielsen. Vokietijos ir Venesuelos pilietybes turinti mergina į Lietuvą persikėlė iš Čilės bei choro artisto profesiją vadina idealia, nes ji  suteikia galimybę scenoje ne tik dainuoti,  bet ir šokti, vaidinti.

Didžiausia I. Nielsen svajonė Lotynų Amerikos, o ypač Venesuelos, muziką propaguoti Lietuvoje, o lietuvišką muziką pristatyti savo gimtoje šalyje. „Būtų nuostabus dviejų kultūrų kūrybos apsikeitimas“, – sako ji.

Choras – svajonių veikla

Iki atvykdama į Klaipėdą  I.Nielsen dirbo laisvai samdoma anglų ir vokiečių kalbų mokytoja Čilėje. 

„Savo gimtoje šalyje Venesueloje buvau baigusi vertėjos studijas, tačiau nuo pradinės mokyklos aktyviai dalyvavau muzikinėje veikloje: dainavau choruose ir konservatorijoje, mokiausi groti klarnetu ir fortepijonu. Nuo 2009 metų, kai įstojau į Venesuelos nacionalinį jaunimo chorą, daugiausia dėmesio skyriau dainavimui. Mano tėvas vokietis, o mama venesualietė. Mano tėvai susipažino Vokietijoje, tačiau jie išsiskyrė, kai buvau maža, tad aš užaugau Venesueloje“, – pasakoja choro artistė.

Mergina pasakoja perklausą, kuri jai atvėrė kelią į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą, radusi internete 2021 metų pradžioje.

„Dirbant Čilėje mano muzikinė veikla buvo kone visiškai sustojusi, nes per trejus metus pavyko dalyvauti tik viename muzikiniame pastatyme. Žinojau, jog turiu kažką daryti, judėti priekį, jei noriu dainuoti. O noras dainuoti visada man buvo svarbus. Dainuoti chore – mano svajonių profesija ir aš turėjau to siekti. Perklausa buvo sėkminga or aš atvykau dirbti į Klaipėdą. Tapau choro artiste: po trejų metų pertraukos vėl galėjau intensyviai dainuoti ir iš to gyventi. Buvau pavargusi, bet labai laiminga. Juk tai įvyko, kai dauguma pasaulio teatrų dėl pandemijos buvo uždaryti. Džiaugiuosi, jog mano pradžia tapo didingas R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymas“, – pasakoja venesualietė.

Klaipėdoje atrado ramybę

Pirmieji I. Nielsen įspūdžiai apie Klaipėdą, jog tai labai ramus ir žalias miestas, tad jai čia labai patinka.

„Iki išvykdama į Čilę, devynerius metus gyvenau Venesuelos sostinėje Karakase. Nors Karakasą labai myliu, tačiau tai stresą keliantis neramus miestas. Tad ramybę ir tylą, rastą Klaipėdoje, aš labai vertinu. Labiausiai mane nustebino tai, kad Klaipėdoje galima sutikti daug paukščių ir gyvūnų: varnos, net boružėlės ant šaligatvio ir kita. Man tai ženklas, kad nepaisant aplinkosauginių pokyčių pasaulyje, Lietuvoje jie nėra tokie drastiški ar smurtiniai, kad atbaidytų šio miesto gyvūnus. Tai reiškia, kad tarp gyvūnų ir žmonių Klaipėdoje egzistuoja pagarbus sambūvis ir man tai suteikia vilties. Džiaugiuosi, kad galiu būti viso to dalimi“ , – kalbėjo Indra Sofia Maria.

Neigiamu įspūdžiu I.Nielsen vadina tai, kad užsieniečiui pajūryje sudėtinga išsinuomoti būstą. Esą ne visi butų savininkai kalba užsienio kalbomis, pasitaiko, kai net neatsiliepia telefonu išvydę, jog skambinama iš kitos šalies numerio. „Gaila, nes užsieniečiai tik nori išsinuomoti būstą. Nebijokite užsieniečių! Jie nedaro nieko blogo“, – ragino venesualietė.

Anot I. Nielsen, dauguma Muzikinio teatro repertuaro – jai nauji, nedainuoti kūriniai.

„Choruose, kuriuose dainavau anksčiau, dažniau atlikdavome simfoninę-chorinę muziką, rečiau – operas (gal 1 ar 2 per metus). Klaipėdoje, jau per pirmus tris darbo mėnesius suspėjau padainuoti ar pasiruošti net trims operoms – „Skrajojantis olandas“, „Orfėjas pragare“ ir „Pulko duktė“. Man labai patiko „Orfėjas pragare“, kupinas tokios intensyvios choreografijos, skirtos chorui, kurią aš turėjau pasistengti išmokti taip greitai (juokiasi). Man tai tapo tikru išbandymu, bet būtent tai daryti aš visada norėjau. Man choreografija scenoje labai svarbi. Deja, ne visiems chorams pasitaiko tokia laimė scenoje ne tik dainuoti, bet ir vaidinti, šokti. Esu tikra, kad mano buvusiems kolegoms, mokslo draugams taip pat  patiktų dainuoti Muzikiniame teatre. Niekam ne paslaptis, kad Venesuela šiuo metu susiduria su politine, socialine ir ekonomine krize. Taigi, visus  raginu – dalyvaukite perklausose ir jums būtinai pasiseks“, – įsitikinusi choro artistė.

Nori aplankyti močiutę

Klaipėdos Debreceno gatvėje gyvenanti I. Nielsen pasakoja, kad tai vieta, kurią nesunku pasiekti miesto transportu, tad gyventi čia patogu.

„Deja, kol kas dauguma mano vietinių draugų yra angliškai kalbantys. Galiu šiek tiek susikalbėti lietuviškai, bet dar ne visai laisvai. Laisvalaikiu mėgstu važinėtis dviračiu po miestą. Kartais dviračiu vykstu ir į repeticijas. Tai man suteikia laisvės pojūtį! Klaipėdoje, manau, būtų sunku paruošti mano mylimą nacionalinį maistą, nes reikėtų tokių ingredientų, kaip kukurūzų miltai ir įvairių pieno produktų, kurie gaminami tik Venesueloje. Mes, kaip ir jūs, lietuviai, turime puikias sūrio gaminimo tradicijas. Beje, vienas iš mano mėgstamiausių gėrimų Lietuvoje – gira, labai panašus į tai, ką venesualiečiai vadina „Malta“. Tolimos šalys, o panašumų galima rasti“, – juokiasi pašnekovė.

I. Nielsien pratusi gyventi toli nuo savo artimųjų.

„Iš namų išvykau studijuoti vos sulaukusi 16-os. Jei galėčiau, aplankyčiau savo močiutę. Ji vis dar gyvena Venesueloje. Nemačiau jos nuo 2017 metų. Dėl šalį kaustančios krizės labai brangu ir sudėtinga patekti į Venesuelą. Nors turiu dvigubą pilietybę – Venesuelos ir Vokietijos – sudėtinga tai padaryti, nes mano venesualietiškas pasas nebegalioja, o naują gauti sudėtinga“, – sako pašnekovė.

Choro artistė pasakoja apie lietuvių ir venesualiečių panašumus bei skirtumus: „Venesueloje naujai sutikti žmonės pasiruošę tapti draugu vos susipažinus. Lietuviai atrodo šaltesni, tačiau negaliu būti tikra, nes man trukdo kalbos barjeras. Tačiau kai bendrauju su kolegomis iš Muzikinio teatro choro, suprantu, kad šios šalies žmonės tokie pat linksmi, mėgstantys juokauti, kaip ir mano tautiečiai“.

I.Nielsen džiūgauja, kad socialinių tinklų dėka jai pavyko susipažinti su Klaipėdoje gyvenančia venesualiete. „Labai gera žinia. Gaila, dar nespėjom pasimatyti gyvai, bet būtinai susitiksime“, – sako ji.


    2021-11-15

    Vienas komentaras apie “Venesualietę Klaipėdoje stebina net boružės”

    1. AvatarMuzika (IP: 86.100.26.45)

      Linkiu susirasti ir draugų lietuvių.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt