Išplėstinė septynių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija padėjo tašką garsiai skambėjusioje tarptautinėje, vištgaudžių pavadinimą gavusioje byloje.

Galutinai konstatuota, kad sutuoktiniai britai nepagrįstai buvo kaltinami prekyba žmonėmis, o klausimas dėl Klaipėdos rajono gyventojo Ediko Mankevičiaus veiksmų traktavimo liks jau niekada neatsakytas, nes vyras mirė dar pernai birželį ir dėl to jo atžvilgiu procesas nebegali būti tęsiamas.

Edikas Mankevičius. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nuteisė tik pirma instancija

Byloje su 11 nukentėjusiųjų kaltinimai buvo pareikšti E. Mankevičiui ir šeštą dešimtmetį baigiantiems britams sutuoktiniams –  Jacqueline Hazel Judge ir Darrel Jon Houghton. Ikiteisminis šios bylos tyrimas užtruko beveik dvejus metus. Jam atlikti buvo sudaryta tarptautinė jungtinė tyrimo grupė, kurios veiklą koordinavo ir iš dalies finansavo Europos teisinio bendradarbiavimo institucija „Eurojust“.

Klaipėdos apygardos teismas 2019-ųjų gruodį konstatavo, kad visi trys kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje ir vykdė prekybą žmonėmis beveik dešimt metų nuo 2006-ųjų.

Teigta, kad lietuvis su užsieniečiais susitarė, jog už tam tikrą mokestį Lietuvoje suras socialiai pažeidžiamų asmenų, pažadės jiems gerą atlyginimą ir darbą užsienyje, atgabens juos į Jungtinę Karalystę, apgyvendins savo ar išnuomotose namuose ir išnaudos darbui vištų fermose. Į Didžiąją Britaniją nuolat buvo vežami vyrai, o kaltinamieji naudojosi jų pažeidžiamumu. Emigrantus esą buvo lengva valdyti, nes jie nemokėjo užsienio kalbos, pateko į svečią šalį, nežinojo jos įstatymų, neturėjo pinigų grįžti į Lietuvą, kaltinamieji vartojo psichologinį, o kai kurias atvejais – ir fizinį smurtą, žmonės dirbo vergovės sąlygomis.

Nukentėjusiais pripažinti asmenys liudijo, kad 1000 sugautų ir į narvus sukištų vištų jiems buvo žadama mokėti po 3 svarus. Tačiau labai dažnai vyrai atlyginimo net negaudavo, nes iš jo buvo išskaičiuojamos įvairios baudos, pavyzdžiui, už netinkamai atliktą darbą ar net neišplautus puodelius. Atvykėliai iš Lietuvos dirbo net po 17 valandų per parą, kruvinomis rankomis, nes nebuvo aprūpinti darbo saugos priemonėmis. Jie buvo vežiojami dideliais atstumais po visą Jungtinę Karalystę iš vienos paukščių fermos į kitą. Kelionėse esą net negaudavo valgyti, gamtinius reikalus reikėdavo atlikti į butelius ir išmesti pro langus. Jei pavykdavo miegoti laikinuose namuose, sąlygos juose taip pat buvo antisanitarinės: reikėjo miegoti ant čiužinių, kurie buvo parnešti iš sąvartyno, kandžiojosi blakės.

Kaltinamaisiais tapusi britų porą teismo posėdžiuose dalyvaudavo iš gimtinės telekonferenciniu ryšiu. Martyno Vainoriaus nuotr.

Už prekybą žmonėmis ir neteisėtą šaudmenų laikymą E. Mankevičius pirmos instancijos teismo buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaičiuojanti beveik metus trukusį suėmimą. Abu britai buvo nuteisti kalėti po 5 metus.

Klaipėdos apygardos teismas buvo nusprendęs iš dalies patenkinti ir keturių nukentėjusių prašymus priteisti neturtinę žalą. Vyrams priteista nuo 2 iki 5 tūkst. eurų, nors jie prašė šimtą kartų didesnių sumų.

Skundus dėl tokio nuosprendžio Apeliaciniam teismui buvo pateikę ir nuteistieji, ir prokuratūra, ir vienas iš nukentėjusiųjų. Tačiau E. Mankevičius šio proceso pabaigos nesulaukė – vyras mirė pernai birželį, o teismas nuosprendį priėmė tik spalį. Juo visi trys kaltinamieji dėl prekybos žmonėmis buvo išteisinti, o baudžiamasis procesas E. Mankevičiui dėl neteisėto disponavimo ginklais nutrauktas dėl jo mirties.

Apeliacinis teismas konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistieji apgaule verbavo ir gabeno žmones, pasinaudodami jų pažeidžiamumu, priklausomumu ir turėjo tikslą nukentėjusiuosius išnaudoti priverstiniam darbui ar vergijos sąlygomis. Šio teismo teigimu, geriausiu atveju būtų galima įžvelgti išnaudojimą priverstiniam darbui, tačiau Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos vertinti, ar šių asmenų veiksmai, susiję su nukentėjusiųjų darbu ir gyvenimo sąlygomis Jungtinėje Karalystėje, atitinka išnaudojimo priverstiniam darbui požymius.

Kartu pabrėžta, jog E. Mankevičiui mirus net ir esant poreikiui keisti kaltinime nurodytas veikos esmines faktines aplinkybes ir veikos kvalifikavimą, nebėra galimybių tai padaryti.

Padarė esminį proceso pažeidimą

Dėl tokio Apeliacinio teismo nuosprendžio kasacinius skundus LAT pateikė prokuratūra ir vienas iš nukentėjusiųjų. Prokuratūros nuomone, E. Mankevičiui mirus kaltinimas jam negali būti keičiamas, tačiau Apeliacinis teismas esą padarė neteisingas išvadas dėl jo veiksmų kvalifikavimo.

Prokuratūra taip pat tikino, kad Apeliacinis teismas neteisingai vertino byloje apklaustų asmenų parodymus, surašė įstatymų reikalavimų
neatitinkančius procesinius sprendimus ir kita, tačiau LAT tokius teiginius pavadino deklaratyviais.

LAT pabrėžė, jog visi nukentėjusieji į Jungtinę Karalystę vyko savo lėšomis, jiems nebuvo nupirkti bilietai ar sumokėta už vykimą, taip pat byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiesiems būtų primygtinai siūloma vykti mikroautobusais, vairuojamais su E. Mankevičiumi galimai susijusių vairuotojų. Tad, teismo teigimu, nėra ir pagrindo konstatuoti, kad tai buvo prekyba žmonėmis.

Taip pat LAT patvirtino, jog Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nei darbo pobūdis, nei nukentėjusiesiems žadėtas darbo užmokesčio dydis iš esmės nesiskyrė nuo to, kurį jiems britų pora mokėjo už vištų gaudymą.

„Iš bylos duomenų matyti, kad darbo ir gyvenimo sąlygomis nukentėjusieji nelabai domėjosi, o tie, kuriems tos sąlygos netiko, tiesiog išėjo iš darbo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad šioje byloje apgaulė, kaip prekybos žmonėmis požymis, nebuvo nustatyta. <…> Tam, kad veika būtų kvalifikuojama kaip prekyba žmonėmis, būtina nustatyti, jog verbavimu ir apgaule buvo siekiama taip palenkti ar suvaržyti aukos laisvę, kad ši fiziškai arba dėl palaužtos valios pakliūtų kaltininko įtakon, būtų kontroliuojama, negalėtų pasirinkti kitokio elgesio varianto, kaip tik paklusti kaltininko valiai būti išnaudojamai. Tokios aplinkybės šioje byloje nebuvo nustatytos. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji galėjo laisvai pasirinkti savo elgesio variantą, bet kada galėjo išeiti iš darbo ir nedirbti, kai kurie atvykę iš viso nepradėjo dirbti, kiti ne kartą buvo grįžę į Lietuvą atostogauti, tačiau po to vėl grįžo dirbti į tą pačią vietą”, – rašoma neskundžiame LAT sprendime.

Kartu jame pabrėžiama, jog atsižvelgiant į tai, kad E. Mankevičius mirė, net ir matydamas galimybę bei poreikį keisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir veikos kvalifikavimą, Apeliacinis teismas to padaryti negalėjo, nes sudarė prielaidas manyti, kad galimai buvo padaryta kitokia nusikalstama veika, tačiau tai gali būti nustatyta tik tęsiant procesą, kuris jau negalimas dėl kaltinamojo mirties.

Tad išplėstinė LAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Eligijus Gladutis, Rima Ažubalytė, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Olegas Fedosiukas, Artūras Pažarskis, Pranas Kuconis ir Artūras Ridikas, nusprendė, jog Apeliacinio teismo teismo nuosprendis keičiamas tik toje dalyje, kuria E. Mankevičius buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Jo atžvilgiu baudžiamasis procesą nutrauktas dėl mirties.