Trečiadienį savo nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atnaujino procesą administracinėje byloje pagal „Atviros Klaipėdos” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo.

LVAT teisėjų kolegija pripažino, kad LVAT pirmininko 2021 m. spalio 11 d. teikime nurodytos prielaidos dėl proceso atnaujinimo pagrindų yra pagrįstos ir procesą šioje byloje atnaujino dviem Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintais pagrindais: jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį ir kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Priminsime, kad „Atvira Klaipėdai“ kreipėsi į teismą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo pripažinti neva publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ buvo pateikta perteklinė informacija, t.y. pažeistas Bendrojo duomenų apsaugos reglamentas, nurodant savivaldybės įmonės viešuosiuose pirkimuose dalyvavusio asmens duomenis.

Šį skundą LVAT spalio 6 d. atmetė, palikęs galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

Proceso administracinėje byloje atnaujinimo klausimą sprendusios teisėjų kolegijos vertinimu, procesas atnaujintinas dėl to, kad:

1) Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimas priimtas, nustačius Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimą dėl visuomenės informavimo priemonėje neteisėtai tvarkytų asmens duomenų, tačiau paskelbtų asmens duomenų tvarkymas pagal nacionalinę teisę administracinėje byloje nesusietas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento sąlygomis bei jas paaiškinančiomis konstatuojamosiomis dalimis. Byloje nėra atliktas išsamus patikrinimas, ar išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp įvairių atitinkamu atveju nagrinėjamų interesų, bei visapusiškas proporcingumo nagrinėjimas, kaip tai yra pabrėžiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje;

2) byloje pateikiamas vertinimas rodo fragmentišką ir formalų požiūrį į kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims. Byloje nėra pakankamai atsižvelgta į LVAT precedentuose suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis yra aiškinama Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta viešųjų asmenų sąvoka. Byloje nėra pakankamai atsižvelgta į tai, kaip viešojo asmens sąvoka turėtų būti aiškinama, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją;

3) apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs teismas neatliko išsamios patikros, ar nėra pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių (privataus gyvenimo neliečiamumas) pusiausvyra. Anot teisėjų kolegijos, minėtos išsamios patikros nebuvimas apima ir būtinumą papildomai išnagrinėti klausimus, ar nėra pažeidžiama minėtų vertybių, kaip jos yra apibrėžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip antai teisės į privatų gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į saviraiškos laisvę, žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo, pusiausvyra.

Teisėjų kolegija nutartyje pažymėjo, kad proceso įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje atnaujinimas – išimtinė procedūra, galima tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams ir esant LVAT pirmininko teikimui. Nagrinėtu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ypatingas ir įtikinamas aplinkybes, pripažino būtinumą byloje atnaujinti procesą.

Teisėjų kolegija akcentavo ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, byla nėra nagrinėjama iš naujo, taigi šiame procesiniame dokumente nėra atliekama išsami patikra, ar nėra pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyra, nėra taikomi kriterijai, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims.

Šie klausimai galutinai turės būti išspręsti nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka. Byla perduota nagrinėti apeliacine tvarka LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai.