Klaipėdos bendruomenių asociacija (KBA) kreipėsi į Lietuvos architektų rūmus ir Lietuvos architektų rūmų sąjungos Klaipėdos apskrities organizaciją, prašydama pateikti rekomendacijas, ekspertines išvadas dėl šiuo metu rengiamo Klaipėdos rytinės dalies teritorijos (tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Dangės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiojo plano.
Martyno Vainoriaus nuotr.
KBA akcentuoja, kad planuojama teritorija apima apie 700 ha, naujajame Klaipėdos miesto bendrajame plane teigiama, kad joje gyvens beveik 10 proc. miesto gyventojų (apie 13 100 gyventojų), todėl šio projekto poveikis miestui, jo infrastruktūrai ir gamtinei aplinkai neabejotinai bus akivaizdus.
„Tačiau projekto pristatymo metu nebuvo pristatyti gamtinio karkaso elementų vertinimas, kultūros vertybių ir istorinė urbanistinė analizė (esamos būklės vertinimo etapas), nebuvo apibūdinti naujai planuojamo užstatymo principai ir jų pagrindimas, planuojamos naujos miesto dalies numatoma urbanistinė struktūra su teritorijos viešųjų erdvių, viešųjų želdinių, socialinių objektų ir kt. elementais su jų pagrindimu. Pristatymo metu buvo deklaruojama „darnus judumas, subalansuota, darni plėtra“, tačiau visas dėmesys yra sutelktas tik į susisiekimo (gatvių tinklas, tunelis, tiltas) ir inžinerinę infrastruktūrą, nutylint visus kitus aspektus, formuojančius gyvenimo kokybę naujai planuojamoje teritorijoje ir jos poveikį Klaipėdos miestui. Toks fragmentiškas požiūris į miesto raidą aiškiai prasilenkia su darnaus vystymo principais, tačiau tampa nesveika tradicija, nuolat kartojama įvairiuose plėtros projektuose. Reiškiame susirūpinimą ir atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šis projektas neabejotinai turės didžiulį poveikį įvažiavimo į miesto centrą vartams (Liepų g. tęsinys), kurie jau šiandien patiria didžiules perkrovas įvairiu paros metu, kitoms miesto gatvėms taip pat”, – rašoma KBA kreipimesi.
Asociacija prašo abiejų architektų organizacijų pateikti ir visuomenei paviešinti rekomendacijas, ekspertines išvadas, ar šiuo atveju „korektiškai, tvariai ir tinkamai vykdomas planavimo procesas, jo etapai”, ar taip gali būti užtikrinta subalansuota ir darnaus vystymo principus atitinkanti miesto plėtra, ar rengiamas dokumentas atitinka architektūros kokybės kriterijų reikalavimus.
„Šiuo metu tokiais projektais yra vykdoma miesto plėtra – fragmentuotai, lipant vienam projektui ant kito savo sprendiniais, nesukant vystytojams galvos apie jokius darnaus vystymo principus, jokias urbanistines struktūras, neplanuojant viešųjų erdvių, socialinių objektų, viešųjų apželdinimo zonų, viešųjų paslaugų, poilsio ir pramogų prieinamumo gyvenamų zonų kaimynystėje. Viskas vyksta tik nekilnojamojo turto vystytojams reikalingu greičiausio atsiperkamumo principu, ištisas miesto dalis verčiant nuobodžiais miegamaisiais kvartalais. O profesines kvalifikacijas turintys specialistai ir juos vienijančios organizacijos yra nušalintos nuo klausimų, jų nuomonė Klaipėdoje yra ignoruojama. Todėl ir kreipiamės į šias architektų organizacijas bandydami inicijuoti diskusiją Klaipėdos urbanistinės raidos klausimais. Gal kada nors pasieksim, kad šalia miesto Tarybos darbuosis profesionalų, architektų, urbanistų komisija, kuri nuolat prižiūrės, kad miesto urbanistinis stuburas nebūtų laužomas kas keturis ar kas dešimt metų”, – kodėl atsirado toks kreipimasis, aiškina KBA valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas.
bundančioms miesto bendruomenėms. Klausimai keliami labai teisingi.
TIK ….per tyliai, nedrąsiai, nesistemingai……
Teritorija dar ir dabar galėsianti tapti prestižine naujo miesto centro , ant Dangės upės šlaito, dalimi bus vulgariausiai sunaikinta tenkinant NT „vystytojų” užmačias primityviai tuos norus savivaldybei administruojant. 2019m pradžioje miesto architektai svarstė šios teritorijos planuojamos plėtros savivaldybės administracijos planus. Apie tai ne kartą pasisakė ir svarstant miesto BP. Nepritarė , perspėjo, rekomendavo. Kol miestas neturi pasirengęs, pasitvirtinęs šios teritorijos plėtros urbanistinės vizijos, infrastruktūros Specialiojo plano ruošimas yra per ankstyvas. Tačiau tuometinei S.Budino administracijai į tai buvo nusispjauti ir traukinys važiuoja toliau.
Tuomet miesto architektai rekomendavo:
„… infrastruktūros Specialiojo plano ruošimas yra per ankstyvas.
1. Pradėti teritorijos urbanistinės plėtros plano ruošimą pagal pasirinktą būdą (siūloma prioriteto tvarka):
a) skelbti architektūrinį konkursą geriausiai urbanistinės plėtros idėjai išrinkti;
b) papildyti užduotį (sutartį) Bendrojo plano rengėjams, numatant teritorijos urbanistinės-erdvinės plėtros koncepcijos variantų parengimą;
c) papildyti (patikslinti) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiojo plano programą, numatant teritorijos urbanistinės-erdvinės plėtros variantų parengimą.
…..”, bet tuo pačiu metu S.Budinas rado lėšas ir laiko už 0,5 mln eurų pasirengti tramvajų galimybių studiją,kurios nuo pat pradžių buvo aišku, kad miestui ji nereikalinga.
Jau greitai šiam protokolui bus 3 metai kaip jis surašytas , bet niekas nei per nago juodymą iki šiol nepasikeitė. Protokolas viešas:
https://www.architekturumai.lt/wp-content/uploads/RAT_KL_2019_02_27-isvada_KMSA_KD.pdf
Lietuvos Respublikoje architektai turi dalyvauti visuose pasiūlymų teikimuose bei konkursuose teikdami paramą savo visuomenei ir dirbdami nemokamai, nes jie nenori valgyti, neturi vaikų ir gyvena šventa dvasia, nes jie turi pareigas visuomenei, o visuomenė gali juos tik dergti ir nepasitokėti, ir dar galima būtų tęsti. O visiems kitiems staybos ir panašiai konkursų dalyviams negalima kelti jokių sąlygų dėl neatlygintino darbo tam kad laimėti kokį konkursą. Architektai turi dirbti nemokamai, o tiksliau juos turi išlaikyti jų įmonės, jų sutuoktiniai, kai kada jų tėvai. Siūlau reikšti kuo daugiau pretenzijų architektų organizacijoms, nes jos išlaikomos dirbančių architektų lėšomis ir parama, privalo nedelsiant išspręsti visas visų meistų bėdas !
Gaila, kad taip vėlai bundama.. Susidaro toks įspūdis, kad nebėra architektų, kuriems tikrai įdomu kurti, o ne „kepti dėžutes”. Klaipėdos rajonas nesuvaldo gyvenamo būsto Mega statybų mąsto Klaipėdos prieigose. Kyla ištisi kvartalai be jokių pramogų, sporto, laisvalaikio erdvių, be parkų, skverų ir t. t. O kur dar vieno projekto namų kvartalai..
Ką reiškia nėra? Klausimą siūlyčiau formuoti kitaip. Kokia prasmė statytojams švaistyti pinigus ir laiką profesionalesniems visom prasmėm projektams, jei bet kokią pastatytą nesąmonę tauta nupirks? Kodėl nestovi tuščios šuns būdos Šeimos alėjoje? Kodėl nestovi tušti ištisi vienodų būdelių kvartalai Ginduliuose ir kituose Slengiuose beigi Trušeliuose?
Ir vėl trukdymai… Kiek galima imituoti „susirūpinimą”. Stengiamasi susireiksminti, atkreipti į savo personas dėmesį, gal artėja rinkimai
Man net įdomu nuo kada kba pradėjo rūpėti tie dalykai. Klykė tik apie uosto plėtrą, dabar persimetė prie želdinių. Ar pats Ramašauskas prieštarauja NT plėtrai Giruliuose?
Regina, darnus vystymas ir jo principų chroniškas lauźymas Klaipėdoje visada buvo ir bus KBA akiratyje. Panašu, kad net neskaitėt straipsnio, arba nelabai pavyko prasmę pagauti – ten ne apie miesto želdinius rašoma, o apie profesionalų architektų, urbanistų dalyvavimą planuojant miesto rajonų ir viso miesto raidą. Giruliai yra puiki iliustracija to, kas daroma kituose naujai vystomuose rajonuose – miegamasis rajonas, vien būsto vystymas, be jokių paslaugų, pramogų, prekybos, laisvalaikio, turizmo infrastruktūros. Tipo, yra jūra, yra miškas – ir Girulių gyvenamam rajonui jokio pilnaverčio miesto audinio nebereikia. Vien pliurpalai apie kurortinį statusą su geležinkeliu po langais, bet realių darbų link kurorto infrastruktūros – nulis. Daugybę metų prašom, kad dviračių tako naudotojams miestas wc įrengtų, kad žmonės į krūmus nebedergtų – bet nenumatyta miesto planuose ir nebus. Va taip visi nauji rajonai ir yra planuojami, ir tai netikęs dalykas, vykdomas žmonių, kurie nežino ką daro. Rinkimų plokštelę tai nusiimkit, jau daug kartų mane tuo visokie veikėjukai kaltino, ir vis kažkaip tuščiai, nes nedomina. Bet vartykit kaip norit – gyvenimas parodė, kad KBA nuomonė dėl uosto plėtros buvo pagrįsta, argumentuota ir teisinga.
Trisdešimt metų atgal reikėjo galvoti, dabar beliko apgailestauti dėl savo trumparegiškumo
O Ginduliai ir Co – tai Klaipėda ? Kažkaip maniau kad Klaipėdos rajonas. Tad klausti reikia Gargždus – prie kuom čia Klaipėda ?
Bet Ginduliai yra Klaipėdos rajone, o mūsų regione veikia Lietuvos Architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, trumpiau LASKAO, ir ji galėtų patarti Klaipėdos rajono vadovybei teritorijų planavimo klausimais. Bet panašu, kad ten irgi ne architektai ar urbanistai teritorijų planavimo sprendimus formuoja, o visai kitų sričių žmonės, todėl ir ten profų nuomonė, ar kvalifikuotas patarimas nėra reikalingas. Urbanistinių sprendimų gyvenvietėse šalia Klaipėdos kokybę žinote.
O kada kas nors prades galvoti apie mokyklos ir darzelio statyma naujuose gyvenamuosiuose kvartaluose? Jei butu mokykla ir darzelis Ginduliu puseje, atkristu puse rytiniu kamsciu dalyviu Liepu gatveje. Dabar tik namu kvartalus kepa viena po kito, o mokytis visi verziasi i miesta…
Jūsų klausimas yra teisingas. Iš esmės mūsų klausimas profesionalams yra toks pat. Todėl ir yra būtina nuolatinė miesto ir visos apskrities raidos priežiūra kiek iš architektūros, urbanistikos profesionalų, tiek iš pačios visuomenės pusės. NT vystytojai spustelia valdininkus ir šie sąžiningai atidirba pokiliminius užsakymus – šitaip dabar vyksta miesto ateities planavimas, kurio kryptį brėžia ne profesionalai architektai urbanistai, o savivaldybės name susėdę verslo vadybininkas, ekskursijų vadovas, muzikantas, mokytojas, tokie pat miesto piliečiai kaip jūs ir aš – vien savo supratimo “gražu-negražu” rėmeliuose. Bet to juk neužtenka. Jeigu užsimerksim, nuspręsim pramiegoti šiuos procesus – ir toliau bus kuriamos kokybiškam gyvenimui nelabai palankios vietos, bet greitai atsiperkančios vystytojui – su daug namų siauruose daržiukuose, su žmonėmis atskirtais tvorų ir labai negyvo, bet lygaus asfalto – be jokio gatvės, bendruomenės ir jaukaus bei patogaus miesto jausmo, nes visi namo grįšim tik užsirakinti ir pamiegoti, o gyvenimas turės vykti kažkur kitur.
Mielas Kaktininke,
Jūs taip karštai nervinatės visai be reikalo. Viskas yra normalu – miesto mėgėjai kreipiasi į profesionalus, prašydami pateikti visuomenei nuomones ir išvadas. Kai jas gausim, tada ir skaitysim kas jose yra surašyta, pažadam pasidalinti. Labai gali būti, kad šiame planavimo procese, visoje jo eigoje viskas yra tvarkoje, nors šiuo metu mėgėjams susidaro kitas situacijos vaizdas ir todėl profesionalų nuomonė, kokia ji bebūtų, yra laukiama. Pabandykit kaip nors suvaldyti savo agresiją, nes panašu, kad į kaktą užmesti jums lengviau, nei normaliai kalbėtis.
Pritariu Gintarui
1. Procesas pradėtas ne iš kart po Klaipėdos bendrojo plano patvirtinimo, o dar 2018 m. kovo 29 d. (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-73
„Dėl Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Danės upės)
susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiojo plano rengimo“).
2. Šiuo metu rengiamas Klaipėdos rytinės dalies teritorijos (tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Dangės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas yra ir darnus, ir tvarus.
Sėkmės susirūpinusiems mėgėjams!
Kad žmonės rūpinasi tuo kas vykstair bus? apie juos yra gerai. Sarkazmas tikrai ne vietoje, nes „profesionalai” dabar dirba taškiniu metodu, nesidairant aplinkui. Klaipėdoje, kur nėra miesto kūrimo, o yra tik bėgimas į priemiesčius, tai labai juntama ir matoma.
kolega, sekantį kartą rašykit kartu “iškart”. Bus žymiai darniau ir tvariau 🙂