Prieš porą savaičių rašant skiltį teko cituoti kai kuriuos iš savo šalies emigravusius politikos ekspertus, kurie prasidėjus neteisėtų migrantų krizei Baltarusijos pasienyje su Lietuva, Latvija bei Lenkija sakė, kad šios problemos įveikti nepavyks jeigu Aleksandro Lukašenkos spaudimą patiriančios šalys arba visa Europos Sąjunga nesiims prieš Minską griežtų poveikio priemonių. Ne „susirūpinimo”, diplomatinio „pasmerkimo”, o griežtų priemonių, kurios priverstų Baltarusijos diktatorių cypti.

Viena tokių priemonių, pasak, tų ekspertų, galėtų būti ta, jeigu Lenkija, Lietuva ir Latvija visiškai uždarytų valstybės sienas su Baltarusija. Būtų nutrauktas traukinių bei automobilių transporto eismas, nekalbant apie pėsčiųjų perėjas pasienio punktuose.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Praėjusiąją savaitę Lenkija oficialiai pagrasino, kad uždarys Brodi-Kuznica pasienio geležinkelio punktą jeigu baltarusiai toliau tęs migrantų atakas prie sienos su Lenkija. Po šio Varšuvos pagrūmojimo ligi tol prie pat sienos šėlę keli tūkstančiai migrantų baltarusių pajėgų buvo perkelti į netoli sienos esantį logistikos centrą, o apie 400 buvo išskraidinti namo specialiu Irako oro kompanijos evakuaciniu skrydžiu.

Taip pasikeitus situacijai Varšuva susvyravo ir nesiėmė įgyvendinti savosios grasinimo dalies – pasienio perėjos neuždarė. Tačiau lygia greta paaiškėjo, kad migrantų dislokacijos perkėlimas radikaliai padėties nekeičia: per savaitgalį lenkų pareigūnai patyrė keletą brutalių mėginimų mažesnėmis – kelių dešimčių ar šimtų žmonių – grupėmis kirsti Baltarusijos ir Lenkijos sieną padedant baltarusių pareigūnams. Panašų spaudimą, pasak oficialios informacijos, patiria ir Lietuvos pasieniečiai. Tačiau apie lietuviškąsias aktualijas žinoma mažiau, nes žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos vis dar negali laisviau dirbti nepaprastosios padėties zonoje prie sienos.

Taigi, supratusi, kad padėties pokyčiai tebuvo vizualūs, oficiali Varšuva pradėjo rimtai svarstyti visiško sienos su Baltarusija uždarymo galimybę. Tą patvirtina ir mūsų diplomatai. Kažkuris televizijos kanalas pranešė, kokia tokiu atveju būtų Lietuvos pozicija (kitaip tariant, ar Lietuva taip pat imtųsi sienos su Baltarusija užsklendimo). Tuo pat metu paaiškėjo, kad nei mūsų politinė pozicija, nei opozicija palaikyti Lenkijos pozicijos neplanuoja. Aiškinama, esą neįmanoma nuspėti, kokių atsakomųjų priemonių gali imtis Minske sėdintis puskvaišis diktatorius. Sienos uždarymas atneštų neigiamų pasekmių mūsų transporto sektoriui, kirstų Klaipėdos uostui, kurio perspektyvos dėl priimtų ES sankcijų Baltarusijai dar niekada nebuvo tokios miglotos.

Vis dėlto drįsčiau teigti, kad tokios priemonės kaip sienos visiškas uždarymas galėtų būti teigiamas. Kaip chirurginė operacija – gal šiek tiek iškart skaudėtų, tačiau vėliau, kada p. Lukašenka dingtų iš politikos, ekonominiai ryšiai netrūktų atsistatyti.

Kita vertus, galima laikytis požiūrio, kad keliems kaimynams kariaujant verčiau tūnoti kamputyje ir rankioti tos karužės naudą. Tačiau pratūnoti nepavyks. Nepavyks net ir laukiant efektyvių ES sankcijų prieš Minską. Tos sankcijos kaskart lyg griežtyn, o rezultatas… Šiais metais Baltarusijos eksportas į Europą absoliučiais skaičiais padidėjo dvigubai ir dabar siekia maždaug ketvritąją dalį viso Baltarusijos eksporto.

Žinia, pamatysime, kaip situacija pasikeis gruodį. Tačiau ligi šiol tendencijos būtent tokios.