Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį palaimino Savivaldybės administracijos siūlymą Baltijos prospekte, šalia „Baltijos” gimnazijos, dengto futbolo maniežo projektą įgyvendinti greitesniu keliu – ne rengiant architektūrinį konkursą, o perkant projektavimo paslaugą ekonominio naudingumo būdu.
Oro grupės nuotr.
Anot administracijos, taip pagreitinus parengiamąsias procedūras, maniežas mieste atsirastų metais anksčiau – planuojama, kad tai užtruktų vos pora metų ir maniežas uostamiestyje galėtų pradėti veikti jau 2024-aisiais.
„Sutaupytume apie metus. Architektūrinis konkursas turi daugiau rizikų”, – sakė Savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas, akcentavęs, kad tai nebūtų pripučiamas objektas.
Kita ne mažiau svarbi priežastis šiam procesui paskubinti yra tai, jog maniežo pastatymą iš tikslinių europinių lėšų finansuotų Vyriausybė. Planuojama, jog tam iš viso reiktų 3 mln. eurų, o iš Vyriausybės tikimasi gauti nuo 2 mln. eurų.
Pasak jo, projektuotojui būtų keliamas reikalavimas turėti patirtį projektuojant tokius objektus.
„Dėl pačios pastato estetinės išvaizdos įdėsime maksimaliai visus galimus saugiklius konkursinėse sąlygose”, – tikino R. Zulcas.
Tačiau miesto Tarybos narė Nina Puteikienė abejojo, ar tokiu keliu galima užtikrinti architektūrinę kokybę.
„Projektuotojai turės teikti siūlymus, jie bus vertinami ekspertų, kurie gali būti ne tik iš Savivaldybės administracijos. Patirties vertinimas yra labai geras kriterijus, galima gauti atsiliepimus iš kitų savivaldybių, kur tokie objektai jau pastatyti. Matydami, kokie projektai jau buvo realizuoti, galėtume priimti sprendimą”, – sakė R. Zulcas.
Jis priminė, kad šiuo metu jau veikiančią Futbolo mokyklą lanko 770 vaikų ir jaunuolių, o mieste futbolu užsiiminėja beveik antra tiek žmonių – per 1200. Jų poreikiams užtikrinti ir numatyta stacionaraus maniežo statyba.
„Kad sporto objektų mieste trūksta nereikėtų su nieku ginčytis. Kyla tik prioritetų klausimas. Sporto salė Šviesos gatvėje jau galėjo stovėti – leidimas statybai yra išduotas 2019 metais. <…> Man didelių abejonių kelia, kad miesto vyr. architektė kėlė klausimus dėl architektūrinio konkurso, nes mes esame nustatę verslui tokias sąlygas. <…> Nepridarykime sprendimų, kurių tektų gailėtis. Tų 3 milijonų tikrai neužteks, ko gero, reikės penkių. Manau, kad architektūrinio konkurso nereikėtų atsisakyti”, – kalbėjo Saulius Budinas, akcentavęs, kad objektas bus statomas „reprezentatyviausioje miesto gatvėje” ir maniežas turėtų būti atitinkamas.
„Susidaro įspūdis, kad diskutuojame apie cechą, kurį statysime kokiose gamybinėse teritorijose. Architektūrinis konkursas yra išties svarbu. <…> Atrodo taip, kad mes „Google” paieškoje susirasime mums tinkamiausią projektą, nuleisime jį, pakeisime gal šiek tiek spalvas ir vualia turėsime šabloninį pastatą, kuris ateityje greičiausiai pataps gėdos pastatu, kuris „puoš” mūsų miestą įvažiuojant į jį. Siūlyčiau nedaryti tokių klaidų. Geriau turėti vėliau ir kokybišką pastatą, o ne tokį cechą”, – antrino Lina Skrupskelienė.
N. Puteikienė tikino, kad Klaipėda turėtų tik kelti kartelę, o ne ją nuleidinėti, nes geros kokybės architektūros mieste esą trūksta.
Tuo metu Elida Mantulova pabrėžė, kad ne kiekvienas architektūrinis konkursas lemia sėkmę. Kaip pavyzdžius ji minėjo Vasaros estrados rekonstrukcijos konkursą, nes buvo per brangūs sprendiniai, taip pat ir Bastionų tiltų konkursą, kuris buvo net tarptautinis. Turgaus aikštės rekonstrukcijos projekto irgi iki šiol neturima, nors jis parinktas architektūrinio konkurso metu.
„Laikas yra pinigai”, – akcentavo vicemeras Arvydas Cesiulis, pabrėžęs, jog neprisimena, kada būtų buvęs gautas panašus pasiūlymas iš Vyriausybės skirti finansavimą tokiam objektui.
Kartu jis pasiūlė pasižiūrėti į Skandinavijos pavyzdžius, kur pilna tokių funkcionalių objektų.
„Kalbėti tik apie pinigus yra negerbimas savo miesto”, – sakė Judita Simonavičiūtė, pasigedusi architektų išvadų.
Už kelią be architektūrinio konkurso pasisakė 20 Tarybos narių, susilaikė keturi (Ela Andrejeva, N. Puteikienė, Vaida Raugelė ir Jurij Šeršniov), prieš balsavo tik L. Skrupskelienė ir J. Simonavičiūtė.
INFORMACIJA
Planuojama, jog dengtas futbolo maniežas turėtų 1500 vietų ir atitiktų minimalius LFF A lygos varžybų reikalavimus, aikštės dydis siektų 105 m x 68 m, šalia būtų 86 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Naujuoju maniežu galėtų naudotis ne tik uostamiesčio futbolo klubai, varžybose dalyvaujančios komandos, bet ir šalia esančių Pempininkų rajono mokyklų mokiniai ar kiti pietinės miesto dalies futbolo mėgėjai. Maniežą prižiūrėtų Klaipėdos sporto bazių valdymo centras.
Klaipėdos m. sav. administracija turėtų procesą vykdyti pasirinkdama mažų mažiausiai PROJEKTO KONKURSO, o ne MAŽIAUSIOS kainos (žinomo kaip „EKONOMINIO NAUDINGUMO”) būdą, kaip tai nustato Viešųjų pirkimų įstatymas. Vilnius jau išmoko, Klaipėda, panašu, žino geriau.
Iš VPĮ:
28. Projekto konkursas – procedūra, kai perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti pateiktą ir vertinimo komisijos išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos). Projekto konkurso dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės išmokos.
Šiuo atveju, savivaldybės administracija turėjo vadovautis miesto vyriausiosios architektės nuomone, o ne Zulco.
Po tokio tarybos sprendimo galima daryti prielaida kad 20 tarybos nariu su Cesiuliu priešaky gyvena laikinam statini arba skardinio sandėlio patalpose o greičiau palapinėse tokiose kaip stovi Klasco teritorijoje ne kur nors individualiame name ar bute nes sprendimas dėl sporto objekto statybos turėtu būti ne kas kitas o kaip patys gyvena. Šiaip nėra ko girtis dėl pastato ir aikštes futbolo mokyklai nes to statinio funkcionalumo sprendiniai yra žemiau ekonominio lygmens, Net nesinori komentuoti to sportinio statinio menkavertiškumą. Giriamės kad ten sportuoja net 770 vaiku, tačiau ar mes žinome ar jų sveikatai tinkamos yra sudarytos sąlygos? , jei karštas vanduo dušinėse yra 21 amžiaus mūsų miesto politiku pasiekimas – Viktorija, tuo atveju lai tie 20 nariu su Cesiuliu ir visažiniu Zulcu priešaky savo vaikus ir anūkus toje mokykloje ugdo ir paliksim prielaida kad vėliau su jais nebėgios po sveikatos instancijas.
Reto kvailumo sprendimas, bet matyt Zulco kompetencijos nebuvimas jiems tinka. Laukiam eilinio bardako.
o ne proveržio siekiantis miestas su išsirinktais miesto tarybos nariais. Ekskursijų vadovui Zulcui tik galima priminti, kad Vasaros estrada, Bastionų tiltas, Turgaus aikštė konkursai fiasko patyrė tik todėl, kad konkursams sąlygos buvo paruoštos neprofesionalios, kvailos ir kad konkursų Užsakovas ( KMSA) pats nežinojo ko nori, o patarimų, rekomendacijų nei klausia nei klauso kai jiems sakoma. Tikslas vienas- pigiau, greičiau. Rezultatai – 3-5 kartus viskas ilgiau ir brangiau. Išvada viena -jei per tiek laiko to nesuvokiama, vadinasi sąmoningai to siekiama ir galimai iš to turima realios asmeninės naudos.
Miestą planuoja, visą jo urbanistinį ateities vektorių kokiems 30 metų į priekį tvirta ir jokių abejonių nekankinama ranka brėžia ekskursijų vadovas, pedagogas, muzikantas, verslo vadybininkas, dizaineris, valdininkas – bet tik ne profesionalas urbanistas, net ne architektas, kuris bent kiek nutuokia apie tai, kad miesto negalima planuoti vien smulkiais sklypeliais, negalima apsijuosti megarajonais, kur sklypelių lysvės kuo siauresnės, namukai sugrūsti kad tik pigiau, o kad ten nelieka nei žalio skvero, jaukios aikštės kur kažkoks gyventojų bendravimas ir kaimynystė vyktų, nebekalbant apie iš anksto numatytas vietas darźeliui, mokyklai, bibliotekai ar kitų viešųjų paslaugų ar pramogų, prekybos ir buities paslaugų, smulkaus verslo objektams įsikurti. Yra parkingas mašinoms? Vietos teisingai paskaičiuotos – ir gana, viskas tvarkoj. Juk jeigu didžiulės miesto teritorijos nesuplanuojamos tokiems žmogui reikalingiems šalia namų kad būtų dalykams – jie ten niekada ir neatsiras.
Toks centralizuotas Morės deginimas Teatro aikštėj, kad kaimynystėje jums nereiktų vargti linksminantis su kaimynais, dėkojam širdingai 🙂 Čia net NT vystytojų kaltinti nesigauna, nes verslas visada sieks kuo pigiau padaryti ir kuo brangiau parduoti, bet kad miesto valdžia, atsakinga už urbanistinius sprendimus tvirtina bet ką, kas jai ant stalo padėta – tai arba jie nuoširdžiai nežino ką daro, arba tikrai turim ką Vilniuje dabar purto.
Artima žmonių gyvenama aplinka Klaipėdoje lyg specialiai kuriama taip, kad skatintų kuo mažiau bendrauti ir kad būtų kuo mažiau panaši į patogų ir gyventojui draugišką miestą. Bet padaroma pigiai, tas yra tiesa ir tą reikia pripažinti, kad viešasis pirkimas prasukamas pigiai, o ten paskui jau kaip kam apsukrumo užteks kainas pasireguliuoti. Tada turim brangiai, bet prastai ir kaip visada.
Blogai, kad Klaipėdoje šios srities profesionalai tokie baikštūs, įsižeidę ir nusišalinę. Ir vis tiek visų pinigų neuždirbsit 🙂
Gintarai, nei jie baikštūs, nei įsižeidę ir juo labiau nusišalinę. Aišku, yra visokių. Bet, kiek galima aiškinti, kalbėti, rašyti, forumus, konferencijas, parodas miestiečiams organizuoti? Ir gal žinai dar kitą mieste visuomeniniais pagrindais veikiančią, savo asmeninėmis lėšomis iš nario mokęsčio išlaikomą, visuomeninę organizaciją ( vienija apie 130 visos Klaipėdos apskrities architektų) kuri tiek įvairiais miesto plėtros, planuojamų statyti objektų klausimais pasisako? Tokius miesto tarybos narius nežinia kam ir kodėl miesto gyventojai išsirenka, jie priima va tokius kaip šis ir pn. sprendimus priima, o tie specialistai taip pat kaip ir visi, kai A.K parašo tada ir sužino. Tik tada amžina muzika – toks politinis sprendimas ir niekas nieko negali pakeisti. Bet, miestas tai visų. Tai kur tie miestiečiai, bendruomenės, „atsakingi verslininkai”, visa gausybė visokių visuomenininkų – menininkų?
O tai kaip tas visuomenės dalyvavimas urbanistikos srityje turi atrodyt? KBA pabandė kreiptis į Architektų Tarybą (RAT) su prašymu dėl rytinės Klaipėdos urbanizacijos ir gavo tuo prašymu atgal į veidą: viskas daroma gerai, nieko netirsim, išvadų neformuluosim, dėl jokių ten jūsų darnumo svaičiojimų nepasisakysim. Niekas nuo jūsų atsisakymo nepagerėjo, ir ten bus getas pamiegojimui, o ne gyventojui draugiškas pilnavertis rajonas.
Nesuprantu, ko jūs tada patys zirziat, kad visuomenė jūsų nepalaiko? Mes matom, kad iniciatyvūs profanai iš miesto kažkokią iškamšą nuosekliai daro, bet be jūsų, profesionalų, pagalbos jums patiems įtakos mieste sukurti mes negalim. Mes norim, kad būtent jūs normalią miesto ateitį planuotumėt, o ne vietos bendruomenės, ar laikini valdininkai tai darytų. Kai mes apie tai kalbam, jūs žvengiat iš mūsų, kad nepakankamai profesionaliai raštus apie jūsų darbą jums rašom.
Tai kur sprendimai šio cirko???
„gaus per nagus” nuo architektų sajungos ar VPT ir pasibaigs greičiau, pigiau…