Tarp vyresnio amžiaus žmonių mažiausiai bedarbių – Klaipėdos apskrity

Regionas

Išbandymu tapusi pandemija skaudžiausiai  darbo rinkoje palietė vyresnio amžiaus žmones. Šalyje gyvena 282 tūkst. 50-64 metų amžiaus darbingo amžiaus gyventojų, o rudenį į darbo paieškas įsitraukė net 78 tūkst. žmonių, kuriems yra daugiau nei 50 metų. Užimtumo tarnybos vyresnių klientų struktūroje daugumą (68,1 proc.) sudaro vyresni nei 55 metų amžiaus asmenys.

Mažiausias 50+ asmenų nedarbas spalio 1 d. buvo Klaipėdos apskrityje. Asociatyvi portalo archyvo nuotr.

Nedarbo pikas 50+ amžiaus grupėje fiksuotas šių metų kovo 1 d., kai jų skaičius siekė 104,3 tūkst. (19 proc.). Per šių metų devynis mėnesius tokių darbo neturinčių asmenų įregistruota 48 tūkst. – 33,3 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau naujų kreipėsi 7,2 tūkst. daugiau nei tokio amžiaus klientų įsidarbino.

Nors šalyje nedarbo rodikliai mažėja, darbo rinka vyresnių žmonių atžvilgiu mažiau palanki. Įsidarbinusiųjų skaičius trečiąjį ketvirtį sumažėjo 1,1 proc., o naujų  įregistruotų klientų – padidėjo 22,6 proc.

„Pandemija išryškino šių žmonių integracijos į darbo rinką problemą. Vyresnio amžiaus asmenims būdingas karjeros lūkesčių mažėjimas. Būdingas sėslumas, mažas mobilumas, susisiekimo sunkumai, motyvacijos ir aktyvios darbo paieškos stoka, nenoras ar ryžto stoka persikvalifikuoti bei skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Tai stebime analizuodami klientų darbo patirtis ir jų profilį,“ – pranešime pažymi Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis. – Deja, daugelis vyresnių asmenų linkę rinktis nekvalifikuotą darbą, o ne įgyti naujų kompetencijų“.

Vyresnių nei 50 m. amžiaus klientų grupėje aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį išsilavinimą yra įgiję 29,4 proc., profesinį išsilavinimą – 41,3 proc., o profesinės kvalifikacijos neturi 29,3 proc., kai tarp visų klientų tokių asmenų yra gerokai daugiau –  per 35 proc.

Tačiau beveik pusė (49,9 proc.) vyresnių asmenų, nepriklausomai nuo išsilavinimo, pageidavo nekvalifikuoto darbo. Populiariausi vyrų ieškomi darbai – pagalbinis darbininkas, automobilio vairuotojas, sargas, moterys  pageidauja dirbti pagalbinėmis darbininkėmis, valytojomis ir pardavėjomis.

Kuo vyresnis darbo ieškantis žmogus, tuo dažniau jis ieško nekvalifikuoto darbo. Nekvalifikuoto darbo ieškančių dalis 55+ grupėje – didžiausia, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis.

Ilgiau nedirbantiems vyresniems asmenims įsidarbinti trunka 2 mėnesiais ilgiau nei 30-49 m. grupės asmenims ir 6 mėn. ilgiau nei jaunimui. Vidutinė trukmė nuo registracijos Užimtumo tarnyboje iki neterminuoto įsidarbinimo – 10 mėn. Kas antras 50+ amžiaus grupėje – ilgalaikis bedarbis. Maždaug kas dešimtam nustatytas ribotas darbingumas dėl negalios.

Tik 18,4 proc. vyresnių nei 50+ asmenų ieško specialisto darbo. Daugiausiai norinčių dirbti administratoriais, pardavimo vadybininkais, apskaitininkais, buhalteriais ir verslo paslaugų vadybininkais. Dešimtadalis (11,1 proc.) pageidauja paslaugų darbuotojo arba pardavėjo darbo.

Kvalifikuoto darbininko pozicija domintų penktadalį (20,6 proc.) vyresnių darbo neturinčių žmonių. Daugiausiai ieškota mašinų ir įrengimų operatoriaus, lengvojo automobilio vairuotojo, traktorininko, apdailininko, staliaus, vairuotojo ekspeditoriaus darbo pasiūlymų.

Šiemet per devynis mėnesius į darbo rinką sugrįžo 79,4 tūkst. 50+ Užimtumo tarnybos klientų – 16,8 proc. daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pradėjusių dirbti pagal darbo sutartis skaičius siekė 40,8 tūkst. – 30,6 proc. daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Dar 32 tūkst. (40,2 proc.) pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus iki 6 mėn. Sparčiau augo įsidarbinimas pagal neterminuotas darbo sutartis – didėjo 35,9 proc., terminuotas įsidarbinimas – 8,6 proc.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones įsitraukė beveik 5 tūkst. vyresnių asmenų, į užimtumo didinimo programas – 1,7 tūkst. Tai atitinkamai – 11,3 proc. ir 6,7 proc. mažiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Mažiausias 50+ asmenų nedarbas spalio 1 d. buvo Klaipėdos apskrityje (11,1 proc.), didžiausias –  Utenos (16,6 proc.). Mažiausias nedarbas šioje amžiaus grupėje – Klaipėdos rajone (7,5 proc.), Neringos (7,6 proc.), Kretingos rajono (9 proc.) ir Birštono (9,4 proc.) savivaldybėse.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Konsultacijos

Tarp Lietuvoje dirbančių užsieniečių daugiausia baltarusių

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja atvykusiųjų iš užsienio. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 ...
2024-03-06
Skaityti daugiau

Verslas

Klaipėda ryškiai išsiskiria pagal du darbo rinkos rodiklius

Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius savo veiklai įmonės sieja su augančiomis išlaidomis ir darbuotojų trūkumu. ...
2024-02-26
Skaityti daugiau

Sveikata

PMC mokymų padalinyje Klaipėdoje rengs slaugytojo padėjėjus ir individualios priežiūros darbuotojus

Profesijų meistrystės centras (PMS), bendradarbiaudamas su Klaipėdos hospisu, uostamiestyje atidaro mokymo klasę, kurioje nuo š. m. gruodžio mėnesio rengs kvalifikuotus ...
2023-12-06
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This