Klaipėdoje miesto sporto skyriaus iniciatyva buvo surengtas Klaipėdos plaukimo klubų, savivaldybės atstovų susitikimas su Lietuvos plaukimo federacija (LPF).

Susitikime su LPF prezidentu Tomu Kučinsku, generaliniu sekretoriumi Emiliu Vaitkaičiu dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, jo pavaduotoja Asta Dirgelienė, sporto skyriaus vedėja Rasa Rumšienė, kelių plaukimo klubų atstovai, miesto sporto tarybos nariai.

„Pastaruoju metu uostamiestyje kilo diskusijų dėl situacijos plaukimo sporto šakoje – miesto plaukimo federacija vienija vos du veikiančius narius ir neranda galimybių priimti dar 6 plaukimo klubus į savo gretas. Savivaldybės valdomas „Gintaro“ sporto centras jau ne pirmi metai neturi nuolatinio vadovo ir klausimas nesprendžiamas. Negana to, miesto tarybai parengus prioritetinių sporto šakų kriterijus aiškėja, kad plaukimas pagal turimus rezultatus nepatektų tarp prioritetinių sporto šakų. Tokie Klaipėdos aukšto meistriškumo plaukikų rezultatai, kuriuos ruošia biudžetinė įstaiga „Gintaro“ sporto centras, netenkina nei didžiosios dalies miesto plaukimo bendruomenės, nei šalies plaukimo federacijos. Klaipėda vienintelė Baltijos šalyse turi olimpinio dydžio 50 metrų ilgio baseiną, tačiau šalies plaukimo rinktinėse klaipėdietišką akcentą išvysti sunku”, – rašoma plaukimo bendruomenės pranešime spaudai.

Susitikime LPF prezidentas Tomas Kučinskas turėjo pastabų uostamiesčio plaukimui, situaciją mieste pavadinęs „tarp vidutiniškos ir blogos“. Prezidento manymu, esant dabartinei būsenai mieste reformų atidėlioti nereikėtų.

„Situacija Klaipėdoje nėra tragiška, ją pavadinčiau kažkur per vidurį tarp vidutiniškos ir blogos. Problemų yra ir jas reikia spręsti. Būtų itin keista situacija, kai visos šalies mastu strategine sporto šaka pripažįstamas plaukimas Klaipėdoje nebūtų tarp strateginių miesto sporto šakų, žinant tai, jog į plaukimo infrastruktūrą šiame mieste padarytos didžiulės investicijos.  Klaipėda su tokio dydžio baseinu vienintelė Lietuvoje neturi LPF išlaikomo „mini centro“, kuriame galėtų tobulintis geriausi viso regiono plaukikai. Tokie mini centrai veikia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, jau nekalbant apie produktyviausią plaukimo miestą Panevėžį, kur 50 metrų baseinas dar tik projektuose. Klaipėdoje matome „mini centrą“, kuriame galėtų tobulintis geriausi plaukikai, matome, kad Klaipėda eina sporto reformos keliu ir apgalvotai ruošiasi pereiti į klubinę sistemą ir plaukime siūlyčiau ją įsidiegti jau kitais metais“, – pranešime cituojamas pasitarime kalbėjęs T. Kučinskas.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgelienė, anot pranešimo autorių. siūlė įvertinti rizikas ir neskubėti, kad nekiltų nenumatytų problemų.

„Vilniuje sporto reforma sukėlė daug nepasitenkinimo, tad reikėtų įsivertinti visas neigiamas pasekmes ir kelis kartus viską apgalvoti prieš imantis veiksmų“, – cituojama A. Dirgelienė.

„Klaipėdoje futbolo sporto šakoje ruošiamasi diegti motyvuojantį sportininko krepšelį, pagal kurį bazinį finansavimą gautų visi fiziniu aktyvumu užsiimantys ir rezultatų nesiekiantys vaikai. Rezultatų norintys ir juos demonstruojantys klaipėdiečiai gautų bronzinį, sidabrinį ir auksinį krepšelius, atitinkamai pagal jų meistriškumo lygį ir amžiaus grupę. Toks modelis turėtų būti taikomas ir plaukime, o tam reikia „Gintaro“ sporto centrą paversti viešąja įstaiga, kaip buvo padaryta su biudžetine futbolo mokykla. Plaukime veiktų tik viešosios įstaigos ir jos pagal vaikų rezultatus gautų finansavimą krepšelio principu iš savivaldybės. Taip būtų skatinama konkurencija, gerėtų rezultatai, galėtų pradėti veikti LPF „mini centras“, – teigė R. Rumšienė.

Sporto skyrius turėtų artimiausiu metu parengti plaukimo sporto šakos pertvarką pagal miesto tarybos jau patvirtintą sporto reformos modelį, o galutinį žodį, kada plaukimas galėtų būti finansuojamas pagal naująjį modelį, turėtų tarti miesto politikai.