Klaipėda yra nepasiruošusi steigti universiteto ligoninę, nes vietos alma mater yra netinkamo lygio – taip teigia akademinės bendruomenės nariai. Jų manymu, įtvirtinus permainas būtų padaryta didelė žala Lietuvos mokslui ir sumenkintas kitų aukštųjų mokyklų darbas. Tokios pozicijos oponentai įžvelgia bandymą trukdyti uostamiesčio potencialo atskleidimui ir netgi konkurentų kliūtis. 

Planas sujungti 4 mieste veikiančias ligonines ir įkurti bendrą centrą grindžiamas tuo, kad visas Vakarų Lietuvos regionas turėtų aukštesnio lygio medicinines paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, racionaliau išnaudoti finansus, vengti paslaugų dubliavimų. Klaipėdos universitetas, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, būtų šio centro steigėjas ir valdytojas.

Permainas bandoma įtvirtinti sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisomis.

Trečiadienį jos daug diskusijų sukėlė Seimo švietimo ir mokslo komitete, kuriam labiausiai rūpėjo viena dalis – universiteto ligoninės statuso apibrėžimas, kurį norima papildyti slaugos studijų vykdymu. 

Šioje svarstymų stadijoje išryškėjo didelis akademikų pasipriešinimas pataisoms.

Pagal dabartinį įstatymą tokio lygio ligoninę Lietuvoje gali steigti tik Vilniaus universitetas (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). 

KU ligoninė – klaida?

Akademinės bendruomenės narių manymu, siūlomos pataisos menkina mokslo prestižą ir žemina medicinos specialistų rengimo kartelę, nes jomis norima naikinti dabartinę nuostatą, įpareigojančią vykdyti trijų pakopų medicinos studijas.

Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakultete šiuo metu ruošiami tik radiologijos, kineziterapijos, slaugos ir visuomenės sveikatos specialistai. Nors komitetui pateiktose išvadose teigiama, kad ši aukštojo mokslo įstaiga turi užtektinai potencialo tapti universiteto ligoninės steigėja ir valdytoja tokiai veiklai vykdyti, tačiau akademikai tam prieštaravo.  

„Ar nemanote, kad šios įstatymo pataisos sumažina reikalavimus universitetams, menkina mokslo prestižą, jį diskredituoja, o Klaipėdos ligoninių reorganizavimas vykdomas studijų prestižo sąskaita?“ – pristačius KU palankias išvadas, klausė komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, buvęs VU rektorius.  

Tokiai minčiai pritarė dabartinė Vilniaus universiteto prorektorė Edita Sužiedėlienė, pastebėjusi, kad „pataisos rengiamos vienam subjektui, o galios visiems“. Šios akademikės manymu, pasikeitęs įstatymas „programuoja medicinos ir sveikatos mokslo studijų kokybės mažinimą“. 

„Gresia medicinos mokslo krypties devalvacija, visko, kas iki šiol pasiekta Vilniuje ir Kaune. Prašome nedaryti klaidos“, – į komitetą kreipėsi LSMU Medicinos akademijos kanclerė Daiva Rastenytė.

Seimo narys Eugenijus Jovaiša antrino kolegoms, pridūręs, jog įsigaliojus pataisoms „visa Europa pamatys, kaip mažinama kartelė mokslui ir praktikai“. Jis yra ir Lietuvos Mokslų Akademijos narys, ši įstaiga savo pataisų vertinime taip pat rekomendavo joms nepritarti.

Prezidento patarėjas Paulius Baltokas sakė universiteto ligoninę įsivaizduojąs kaip aukščiausio lygio gydymo įstaigą ir siūlė apdairiai įvertinti, ar siūlomos pataisos padės tokią ligoninę sukurti. 

Taip pat priminta apie galimybes naujojo medicinos centro Klaipėdoje dalininkais tapti kitoms sveikatos įstaigoms.

Kontraargumentai

„Mes taip nemanome. Klaipėdos universitetui reikia suteikti tokią galimybę, atverti duris. Studijų kartelė nemažinama – juk bus akreditacija, tuo bus galima įsitikinti“, – atsakė išvadas pristačiusi Seimo narė Laima Nagienė. 

Komiteto posėdyje dalyvavęs KU rektorius Artūras Razbadauskas pabrėžė, kad įstaiga turi mokslinių tyrimų ir plėtros strategiją, žmogiškąjį potencialą. 

„Naujas centras ne tik padidintų aukštesnės kokybės medicininių paslaugų prieinamumą regiono gyventojams, bet ir suteiktų galimybę atsiskleisti specialistams. Dabar jie susigrūdę Vilniuje ir Kaune, ten dūsta, o pas mus – trūksta“, – sakė rektorius. 

Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė Danguolė Jankauskienė priminė, kad sistemoje ne mažiau svarbūs ne tik Vilniuje ir Kaune medicinos mokslus baigę gydytojai, bet ir slaugai bei kiti specialistai, kurie išsilavinimą įgyja Klaipėdoje ar kitur. 

Komiteto narė Vilija Targamadzė pastebėjo, kad nekorektiška lyginti šimtametes tradicijas turinčių Vilniaus bei Kauno universitetų mokslinį potencialą su Klaipėdoje prieš tris dešimtmečius įkurta aukštąja mokykla. 

Konkurencija?

Į diskusijas svečio teisėmis sureagavo ir Klaipėdoje išrinktas Seimo narys Audrius Petrošius. 

„Klaipėdos universitetas nepretenduoja į medicinos studijų rinką – gydytojų yra pakankamai, o slaugų trūksta, tad juos nuvertinti kaip mažiau reikšmingą sistemos grandį būtų ne visai teisinga. Jis tik pradeda savo kelią, tad akivaizdu, jog mokslinis potencialas Klaipėdoje yra mažesnis. Čia dirbantys specialistai yra parengti Vilniuje ir Kaune, o nuvertinant juos, nuvertinamos ir universitetai, kuriuose jį įgijo išsilavinimą. Susipažinau su VU ir LSMU pasiūlymais, perskaičius juos susidaro įspūdis, kad konkuruojama dėl pinigų, o ne žiūrima bendro Lietuvos gėrio. Klaipėda išties yra nutolęs šalies kraštas, kuriam reikalingas toks medicinos centras. Manau, kad Klaipėdos universitetas galėtų užimti nišą ir papildyti bendrą sistemą nebėgdamas per kelią kitoms mokslo įstaigoms. Reikia vertinti jo pastangas, o ne bandymus parodyti, kiek šis universitetas blogas“, – ragino komiteto narius palaikyti įstatymo pataisas A. Petrošius.

Pritarė, bet…

Nepaisant akademikų pasipriešinimo, Švietimo ir mokslo komitete gruodžio 1-ąją siūlomoms įstatymo pataisoms pritarta su ženklia persvara. 

Tiesa, mokslo bendruomenei priklausantys A. Žukauskas, E. Jovaiša bei Ieva Kačinskaitė-Urbonienė su išvadomis nusprendė teikti atskirąją nuomonę, o kol ji nepateikta, atidedamas pataisų svarstymas Sveikatos reikalų komitete – nutarta, kad priimti sprendimus reikia tik įvertinus akademikų argumentus.