Antradienį po svarstymo Seimas didele balsų dauguma pritarė iniciatyvai, kad Visuomenės informavimo įstatyme būtų žymiai plačiau apibrėžta, kas yra laikomas viešuoju asmeniu.
Iki pataisų tapimo įstatymu dar liko vienas balsavimas Seime ir prezidento parašas.
Ką siūlo?
Grupė parlamentarų dar spalį registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išplėsti ir sukonkretinti viešojo asmens sąvoką. Tuomet teigta, kad pataisų rengimą paskatino nevienareikšmiškas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje, kurioje „Atvira Klaipėda“ pripažinta pažeidusi Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), kai paviešino tai, jog itin dažnai savivaldybės valdomos įmonės „Gatvių apšvietimas” rengtus pirkimus laimėdavo tuometinės įmonės finansininkės sūnaus valdoma įmonė, kurioje dirbo ir moters vyras.
Po diskusijų Kultūros ir Žmogaus teisių komitetuose į Seimo posėdžių salę antradienį atkeliavo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma, kad viešuoju asmeniu būtų laikomi:
valstybės politikai;
teisėjai;
valstybės ar savivaldybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys valstybės ar savivaldybės įstaigoje dirbantys pagal darbo sutartį, jeigu jų priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai;
valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovai arba valdymo organo nariai; politinės partijos, politinės organizacijos arba rinkimų komiteto valdymo organo nariai; kandidatai rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo);
juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime;
lobistai arba asmenys, kurie veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu;
asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime;
visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams;
kitas fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantis viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Verslas nerimauja
Antradienį, dar prieš pataisų svarstymą Seime, „Investuotojų forumas“, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytei-Nielsen, parlamento Kultūros ir Žmogaus teisių komitetus. Jų teigimu, klausymai ir svarstymai Seimo komitetuose dėl šių pataisų buvo vykdyti „itin skubiai“, tai esą lėmė, jog „nebuvo atsižvelgta į visus socialinių partnerių išsakytus argumentus ir nuogąstavimus, trūko laiko apgalvoti ir įvertinti visus naujo siūlomo reglamentavimo padarinius“.
Anot asociacijų, siūlomas viešųjų asmenų apibrėžimas „sąlygotų neproporcingus tam tikrų asmenų teisių ribojimus“.
„Dabar galiojantis teisinis reguliavimas yra pritaikytas viešiesiems asmenims, kurie savo padėtį visuomenėje išsikovoja būtent dėl visuomenės dėmesio, būdami labiau pastebimi, turi galimybę pasisakyti viešai, gali patys ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias. Tačiau tokios galimybės tikrai neturi visi, kuriuos ketinama pripažinti viešaisiais asmenimis“, – teigiama pranešime.
Asociacijos tikina, kad viešųjų pirkimų skaidrinimo problemos turėtų būti sprendžiamos kitu būdu.
„Tam tikros visuomenei svarbios sritys yra reguliuojamos įstatymų išimtimis, nepaisant to, ar viešieji, ar neviešieji asmenys patenka į jų taikymą. Taigi įstatymų leidėjui sprendžiant, kad reikalinga riboti asmenų privataus gyvenimo apsaugą papildomai viešųjų pirkimų skaidrinimui užtikrinti, tai galėtų būti daroma įtvirtinant konkrečią išimtį“, – teigiama pranešime.
Toks būdas esą leistų išvengti nepagrįsto viešųjų asmenų rato išplėtimo ir būtų nustatyta konkreti viešojo intereso sritis, apie kurią visuomenė galėtų būti informuota.
„Ir šiuo atveju tai galiotų visiems asmenims, nepaisant to, ar jie vieši, ar ne. Kaip tai šiuo metu nustatyta įstatymų pažeidimų prevencijai ir viešinimui“, – nurodoma pranešime.
Verslo asociacijos atkreipia dėmesį, jog siūlymas viešaisiais asmenimis laikyti valstybės ir savivaldybių įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų narius taip pat gali turėti neigiamą poveikį, nes „ekspertai nenorės dalyvauti darbo grupėse ir panašiuose formatuose, kadangi dėl to kyla neproporcingos pasekmės.“
Savo ruožtu prieš korupciją kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius praėjusį mėnesį pasiūlė atsisakyti viešojo asmens apibrėžimo. Jo teigimu, įstatyme turėtų būti numatyti išsamesni kriterijai, pagal kuriuos asmens duomenys galėtų būti skelbiami ir be jo sutikimo, atsižvelgiant į viešąjį interesą.
Prieš – tik Darbo partijos atstovai
Minėtosioms įstatymo pataisoms pritarė ir Seimo Kultūros, ir Žmogus teisių komitetas.
Pasak vieno iš pataisų iniciatoriaus, konservatoriaus Andriaus Vyšniausko, komitetai dirbo operatyviai ir sugebėjo rasti daug kompromisų, kaip „apšlifuoti” pirmines pataisas. Esą buvo gana reikšmingai atsižvelgta į įvairių organizacijų teiktas nuomones, ypatingai žiniasklaidos.
„Kalbame apie laisvą žodį, galimybę žiniasklaidai aiškiai, be interpretacijų matyti, ką veikia, ką daro asmenys, kurie vienaip ar kitaip naudoja viešuosius pinigus”, – sakė A. Vyšniauskas.
Anot jo, niekas negali dengtis neviešo asmens statusu, jei naudoja valstybės resursus. Politikas vylėsi, kad įstatymo pataisos bus priimtos dar iki švenčių bei „bus gera dovana ir žiniasklaidai”.
Iš Seimo tribūnos taip pat kalbėjusi klaipėdietė parlamentarė, valstietė Ligita Girskienė sakė, kad ir jai pačiai ne kartą įvairūs savivaldybės valdymo įmonių organai atsisakė pateikti informaciją prisidengdami neva asmens duomenų apsauga ir konfidencialumu. L. Girskienė teigė galinti tik pasidžiaugti, kad šios įstatymo pataisos padės išvengti tokių kontraversiškų situacijų, kaip kad „Atviros Klaipėdos” atvejis, kai teismai sprendžia privatumo, o ne visuomenės teisės žinoti apie viešuosius finansus naudai.
L. Girskienės nuomone, taip pat būtina įtvirtinti ir tai, jog rinkimuose dalyvavę kandidatai dar kurį laiką lieka viešaisiais asmenimis, nes tai svarbu siekiant atsekti galimus neskaidrius santykius.
Anot politikės, priėmus tokias pataisas bus daugiau skaidrumo, viešumo, jos užkirs galimybes piktnaudžiauti viešaisiais finansais.
Palaikymą pataisoms pasisakydamas išreiškė ir klaipėdietis Seimo narys, konservatorius Audrius Petrošius. Anot jo, teismų sprendimai „Atviros Klaipėdos” byloje parodė, kad galbūt ne viskas teisės aktuose buvo įtvirtina „geriausiai įmanomu variantu”.
„Gaila, kad prisireikė detalizuoti, bet tą klaidą taisome, tikimės, kad ateityje teismų praktikoje klausimų kils mažiau. Teisė visuomenei žinoti bus užtikrinta”, – sakė jis.
Prieš pataisas pasisakė tik Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Anot politikės, ir ji pati, ir Darbo partija pasisako už skaidrumą, esą būtina žinoti apie viešųjų pirkimų dalyvius, tačiau negalima sutikti su tuo, kaip šiomis pataisomis plečiama viešojo asmens sąvoka. Jos nuomone, perteklinė nuostata yra ir kandidatų palikimas viešais asmenimis vienai kadencijai, ir vadinamųjų influencerių įtraukimas į tokį apibrėžimą, nes „žurnalistai galės juos persekioti”.
„Į tam tikrų asmenų privatų gyvenimą negalima šitaip kištis”, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Už tai, kad tokios įstatymo pataisos keliautų į paskutinį etapą pasisakė 94 parlamentarai, prieš balsavo keturi (Viktoras Fiodorovas, Vytautas Gapšys, Aidas Gedvilas ir I. Kačinskaitė-Urbonienė), susilaikė 14.
Už pataisas pasisakė 11 iš pajūrio kilusių ar čia išrinktų parlamentarų: Andrius Bagdonas, Agnė Bilotaitė, Arvydas Pocius, Eugenijus Gentvilas, Simonas Gentvilas, L. Girskienė, Petras Gražulis, Dainius Kepenis, A. Petrošius, Mindaugas Skirtulskas ir Antanas Vinkus.
Mokytojai ir dėstytojai? Juk tai labai vieši asmenys, ir nuomonę formuoja, ir matomi bei atsimenami ilgiau už kai kuriuos politikus.