Teismui išaiškinus, kad Vilniaus gyventojai buvo neteisingai verčiami mokėti už prie konteinerių paliktų stambių šiukšlių išvežimą, apie tai siūloma galvoti ir Klaipėdoje – čia irgi egzistuoja tokio ginčo tikimybė. Vis dėlto aišku, kad už svetimus teršėjus vienaip ar kitaip mokėti teks bet kokiu atveju. 

Nors Lietuvos miestų gyventojams suteikta galimybė civilizuotai ir nemokamai atsikratyti stambiagabaritinėmis atliekomis išvežant jas į specialias aikšteles, nemažai žmonių vis dar palieka jas prie šiukšlių konteinerių. Vilniuje šią problemą bandyta spręsti įtvirtinus taisyklę papildomai apmokestinti gyventojus už tokio šlamšto išvežimą jeigu nenustatytas jas išmetęs žmogus.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas lapkričio mėnesį išaiškino, jog toks būdas prieštarauja ne vienam teisės aktui ir atliekų tvarkymo principui „teršėjas moka“. 

2017 metais Klaipėdoje patvirtintos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės irgi numato, kad prievolė palaikyti tvarką 3 metrų spinduliu aplink šiukšlių konteinerius taip pat tenka gyventojams. 

Tai reiškia, kad jeigu kas nors išmetė seną spintą prie daugiabučio namo konteinerio, tai jau bus stambiagabaritinė atlieka ir jos išvežimas kainuos papildomai. Mokės ne tas, kuris išmetė, o visi namo gyventojai. Dabar konteinerių aplinkos tvarkymo darbai daugiabučiui kainuoja apie 40-60 eurų – tokią informaciją miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetui pateikė jo narė Lina Skrupskelienė.

„Jeigu kas nors Klaipėdoje dėl to pasiskųstų, būtų analogiškas sprendimas. Tai gal nelaukime tokios problemos, imkimės iniciatyvos ir priimkime sprendimus, kurie padėtų tokios galimybės išvengti“, – sakė politikė.

Ji paprašė, kad teismo sprendimą pakomentuotų Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

„Padėtis Klaipėdoje nėra tapati teisme nagrinėtai situacijai Vilniuje – ten buvo papildoma pareiga mokėti. Aš abejoju, ar po šio teismo sprendimo automatiškai turime imtis analogiškų veiksmų. Galbūt pirmiausiai reikėtų vyriausybės atstovo iniciatyvos ar kito pagrindo“, – sakė jis ketvirtadienį vykusio Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu. 

Nuomones išklausę komiteto nariai sutarė rekomenduoti uostamiesčio savivaldybei panagrinėti galimybes, kurios neleistų pasikartoti Vilniaus situacijai ir paieškoti kito, tinkamesnio sprendimo nei prievolė daugiabučio namo gyventojams mokėti už nesąžiningus teršėjus. 

Linos Skrupskelienės manymu, teisingiausiai būtų konteinerių aplinkos tvarkymo darbus priskirti savivaldybei, nes Atliekų tvarkymo įstatymo nuostata rodo, jog bešeimininkių šiukšlių tvarkymas priskiriamas savivaldai.

Tai reikštų, jog už ne vietoje paliktas stambiagabaritines atliekas mokėtų viso miesto gyventojai.

„Būtų įgyvendintas ir proporcingumo principas – už neteisėto veiksmo pasekmes susimokėtų visi miestiečiai, o ne maža jų dalis“, – aiškino Lina Skrupskelienė.

Išvengti mokesčio už svetimas šiukšles galima tik vienu atveju – kai nustatomas teršėjas, tokiu atveju atsakomybė už pasekmes tenka jam. Tokius žmones padeda nustatyti gyventojų nuotraukos ir įrengtų vaizdo kamerų įrašai.

Beje, šiuo metu kaip tik keičiamos Klaipėdos atliekų tvarkymo taisyklės – jose norima įtvirtinti permainas, kurios numato dažnesnį nemokamą stambiagabaritinių atliekų surinkimą iš gyventojų namų. Projekte siūloma, kad tai, pagal iš anksto skelbiamą grafiką, būtų daroma dukart per metus.

Jomis taip pat numatoma, kad bus panaikintos paskutinės miesto daugiabučiuose esančios šiukšlių išmetimo šachtos – šiuo metu jos veikia dar apie 30 namų.

Dalies politikų pritarimas šioms permainoms jau gauta, papildytos taisyklės gali būti patvirtintos jau artimiausiame Tarybos posėdyje.