Sutikus šią simpatišką šviesiaplaukę moterį kur nors prekybos centre, vargiai pamanytum, jog ji vadovauja didžiausiam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato padaliniui – uostamiesčio policijos komisariatui, kuriame, žinia, daugumą darbuotojų sudaro vyrai.

Visgi pažįstantieji Rasą Bekėžienę nesistebi tokiu šios atsakingai, sąžiningai ir nuoširdžiai jai pavestas pareigas atliekančios moters karjeros posūkiu, nesvarbu, kur ji besidarbuotų. Link miesto policijos vadovės pareigų eita kryptingai, pradedant dėstytojavimu Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje ir baigiant tiek Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkės, tiek Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pareigomis.

Tarp įtemptos darbotvarkės antrą savaitę Klaipėdos policijos komisariatui vadovaujanti R. Bekėžienė surado laiko atsakyti ir į keletą „Atviros Klaipėdos” klausimų.

Papasakokite plačiau apie save – iš kur esate kilusi, ką esate baigusi?

Mano gimtasis miestas – Telšiai, ten baigiau vidurinę mokyklą ir išvykau studijuoti į Vilnių. Pasirinkau studijas tuometinėje Lietuvos policijos akademijoje, pradėjau studijuoti 1993 m. o 1998 m. baigiau Lietuvos teisės universitetą, įgijau teisės ir policijos veiklos studijų krypties kvalifikaciją ir man suteiktas teisės magistro laipsnis.

Ar nuo vaikystės svajojote tapti policininke?

Vaikystėje nesvajojau tapti policijos pareigūne, tai, kad pasirinkau studijuoti Lietuvos policijos akademijoje, buvo atsitiktinumas, nes mokykloje perskaičiau skelbimą, kviečiantį rinktis studijas. Kadangi ši aukštoji mokykla buvo naujai įkurta, pamėginau ir, savo nuostabai, buvau priimta. Nustebusi buvau todėl, kad į šias studijas buvo nustatytos kvotos vaikinų ir merginų atžvilgiu. Tuomet merginų buvo priimama tik 10 proc. iš 500 stojančiųjų, be to, reikėjo aukšto vidurinio išsilavinimo balų vidurkio bei buvo keliami dideli fizinio pasirengimo reikalavimai. Vaikystėje svajojau, jog užaugusi norėčiau būti mokytoja.

Nors mūsų dienomis tarp policijos pareigūnų moterų yra nemažai ir tai jau nieko nestebina, vadovaujančiuose postuose jų vis dar – retenybė. Kaip manote, kodėl?

Reiktų pastebėti, kad vis dėlto ši profesija labiau sietina ir stereotipiškai vis dar įvardijama kaip vyriška. Tačiau pastaruoju metu keičiasi požiūris į vyro ir moters vaidmenį tiek visuomeniniame, tiek ir šeimos gyvenime, todėl moterys taip pat gali save išreikšti, pasirinkdamos profesiją ir netgi drąsiau renkasi vadovės kelią.

Moterys, mano manymu, racionalesnės, atsargiau ir su didesne atsakomybe priima sprendimus, nėra tokios impulsyvios. Manau, jog moterų vadovavimo privalumas yra tas, kad jos geba lengviau laviruoti situacijose.

Kokios, Jūsų nuomone, Jūsų asmeninės savybės padės naujajame poste? Ko reikia vadovui?

Išties nelengvas klausimas. Manau, kad vadovas turi būti komandos variklis, svarbu kartu dirbti kaip komandai, prisiimti atsakomybę, būti energingai, reikliai, sąžiningai ir patikimai.

Kaip manote, kam lengviau vadovauti – moterims ar vyrams? Ar nekils sunkumų, vadovaujant vyriškai kompanijai?

Nemanau, kad vadovaujamos pareigos gali būti skirstomos pagal lytis, nors kai kurie vyrai vis dar nėra tolerantiški moterims vadovėms. Mano komandoje yra harmonija, nes vadovų korpusas susideda iš 4 vadovų, iš kurių dvi moterys ir du vyrai, taigi vienas kitą papildydami sugebėsime prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir naujų iššūkių. O iš viso šiuo metu Klaipėdos miesto policijos komisariate yra įsteigta daugiau nei 200 pareigybių.

Kaip atsipalaiduojate po darbų, ką mėgstate veikti laisvalaikiu?   

Laisvalaikį dažniausiai skiriu šeimai ir draugams, esame aktyvaus laisvalaikio mėgėjai. Pandemija išmokė judėti, todėl išbandėme vaikščiojimą, šiltuoju metų laiku mielai renkamės dviračius. Kelionės – tai dar vienas pomėgis, kuris patinka visai šeimai.

Kokia Jūsų šeima, ar turite dar kokių nors šeimos tradicijų?

Kartu su vyru auginame du vaikus. Šeimoje tradicijos susijusios su didžiosiomis metų šventėmis, esu praktikuojanti katalikė, todėl Kūčios, šv. Kalėdos ir Velykos mano šeimoje visada švenčiamos. Naudodamasi proga linkiu ir savo kolegoms, ir visiems klaipėdiečiams gražių, ramių artėjančių švenčių artimųjų apsupty.