Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pareikšti Šilutės rajono savivaldybės buvusiam mero pavaduotojui Algiui Bekeriui, buvusiam administracijos direktoriui Sigtui Šepučiui, administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjui Remigijui Rimkui bei savivaldybės kontroliuojamos įmonės „Šilutės autobusų parkas” direktoriui Artūrui Stonkui.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Šį rugpjūtį prokuratūra buvo pranešusi, kad priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį vieno iš įtariamųjų – Šilutės rajono mero Vytauto Laurinaičio – atžvilgiu. Prokurorų vertinimu, surinktų duomenų nepakanka pagrįsti mero kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba Šilutės rajono savivaldybėje ir aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo buvo pradėtas 2018 m. kovą. Anot prokuratūros pranešimo, minėti asmenys kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupėje ir pasinaudodami užimamomis pareigomis, pažeidė teisės aktais nustatytas aplinkos apsaugos priežiūros taisykles ir siekė sumažinti galimus vieno sklypo sutvarkymo kaštus.

Bylos duomenimis, kaltinamieji organizavo ir vykdė naftos produktais užteršto grunto neteisėtą išvežimą iš vieno Šilutės mieste esančio sklypo bei šios atliekos sandėliavimą ir sklaidą tam neskirtoje vietoje. Surinkta duomenų, kad kaltinamieji, suorganizavę pavojingų atliekų pervežimą į ne tam skirtą vietą, neteisėtai sudarė pagrindą įtraukti šią teritoriją į cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų sąrašą bei jos sutvarkymui gauti lėšų iš ES fondų programos. Nustatyta, kad pavojingomis atliekomis buvo užteršta beveik 8 tūkst. kv. m. ploto teritorija esanti Šilutės mieste. Skaičiuojama, kad tokiu būdu buvo padaryta didelė – daugiau nei 55 mln. eurų – turtinė žala gamtai, atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Baudžiamasis kodeksas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Asmuo už aplinkos taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams, ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.