Daugelis žinome tą jausmą, kai mūsų nuomonė nesutampa su ekspertų vertinimu – „Eurovizijos“ dainų konkursas yra geriausias to pavyzdys: auditorijos prašoma balsuoti, bet lemiamą žodį taria siaura grupelė ekspertų, taip neretai sukeldama masių nepasitenkinimą. Pradėjus naujojo Klaipėdos vizualinio identiteto kūrimą diskutuojama, kaip išvengti panašaus efekto – kiek ir kaip miestiečiams dalyvauti procese, ar palikti sprendimų priėmimą profesionalams.

Nors įvairūs Klaipėdą reprezentuojantys ženklai kuriami ne pirmą kartą, panašu, kad iki šiol dienos šviesos dar neišvydo toks, kuris visuomenėje sukeltų pasitenkinimo bangą, o klaipėdiečiai su pasididžiavimu dabintų juo savo automobilius, „Facebook“ paskyras, marškinėlius, siųstų atvirukus į užsienį ar net lengvai apsispręstų dėl tatuiruotės.

Tokia visuomenės reakcija lyg ir liudytų, kad ženklas – vykęs, jis priimtas. O jeigu ženklas nepriimamas – jis blogas, sako ir tie, kurie laiko save ženklų kūrimo ekspertais. O blogas jis gali būti ir dėl to, kad į jo kūrimą neįtraukta visuomenė.

Tačiau šaltkalvio ar buhalterės balsas negali būti reikšmingesnis už tų, kurie vizualiesiems menams ir identiteto kūrimui paskyrė dalį savo gyvenimo ir savo gebėjimus įrodė sėkmingais sprendimais.

Štai tokia painiava išryškėjo per diskusiją, kurią inicijavo agentūra „Klaipėda ID“,  antradienį pristačiusi naujojo miesto vizualinio identiteto kūrimo procesą ir veiksmų planus. 

Šiuo metu aišku, kad naująją Klaipėdos pozicionavimo strategiją kurs prekių ženklų ir paslaugų dizaino agentūros „Critical“ bei „Xwhy“, o rezultatas privalės atitikti miesto ekonominės plėtros strategiją  „Mėlynasis proveržis 2030“. 

Į diskusiją pakvietus, kaip buvo rašoma kvietime, „visus besidominčius miestų rinkodara ir neabejingus Klaipėdos įvaizdžiui“, prisijungė apie trys dešimtys žmonių (be rengėjų ir specialistų). 

„Mes turime atsiriboti nuo „patinka“ ar „nepatinka“, jeigu mes patikime miesto politikams tvirtinti biudžetą ir kitus strateginius dokumentus, tai ir sukurtą produktą reikia vertinti pagal tai, ar jis atitinka patvirtintą strategiją ir ar mes su tuo įrankiu pasieksime savo strateginius tikslus. Kūrimo procese matome visuomenę. Tačiau mums svarbus ne plotis, o gylis. Norisi, kad į kūrimą įsitrauktų kuo daugiau žmonių, kurie neabejingi miestui, tikimės, kad jie įsigilins į strategiją, sprendimų priežastis – tokiu atveju jų nuomonė bus visai kito svorio. Norime pasiekti tokius žmones, susirinkti jų įžvalgas ir aiškiai argumentuoti savo sprendimus. Nesinori šio proceso paversti balsavimo šou. Kviečiame gilintis į turinį, nors suprantama, kad ne kiekvienas gali investuoti tiek laiko, kiek jo reikia įsigilinimui. Mes turime sudaryti galimybę pasisakyti visiems, bet visuomenė turi suprasti, kad visų poreikių atliepti nepavyks“, – sakė „Klaipėda ID“ rinkodaros projektų vadovas Girmantas Neniškis. 

Lietuvos marketingo asociacijos „LiMa“ valdybos narė Ornela Ramašauskaitė teigė, jog pasisakyti gali visi, tačiau būtina nuomones argumentuoti ir laikytis nustatytų terminų – kitaip sklandaus proceso galima nesitikėti. 

„Galima ir net rekomenduojama įtraukti visuomenę, tačiau ne su tikslu išgirsti nuomones, ne tokia paskirtis yra šio proceso: nuomonių pasiūla didžiulė, o reikia tik žinių. Tokio sudėtingo dalyko, kaip įvaizdis ar logotipas, kūrime turėtų dalyvauti profesionalai“, – sakė ji.

Savo nuomonę šioje diskusijoje pareiškęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ragino šiame procese nesilaikyti pozicijos, kad nereikia kreipti dėmesio į tai, kaip ženklas būtų vertinamas visuomenėje. 

„Nereikia konstatuoti, kad ženklas ar kitas identiteto atspindys neturi patikti visiems. Bet tikėtis, kad taip bus – nerealu. Siekiamybė – kad būtų kuo mažesnė atmetimo reakcija, kuo didesnis palaikymo laipsnis“, – kalbėjo jis. 

Alvydas Klimas, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos filialo dekanas akcentavo būsimąjį logotipą ir siūlė nepamiršti, kaip vizualūs sprendimai paveikia vartotoją, jis taip pat norėtų, kad visuomenė būtų įtraukta į sprendimų priėmimą. 

„Kuo ženklas bus konkretesnis, tuo jis labiau trukdys įjungti kiekvieno vartotojo fantaziją, prisitaikyti jo supratimą priklausomai nuo savo pasaulėžiūros – tai vienas vienas iš pagrindinių reikalavimų. Gyvename demokratinėje visuomenėje, todėl gauti pliusą ar minusą iš visuomenės delegatų ar platesnių sluoksnių tikrai nesutrukdytų ir tolesniam strategijos ir vizualaus identiteto kūrimui. Kitas klausimas – kaip visuomenės nuomonę sužinoti“, – kalbėjo A. Klimas.

„LiMa“ narė Alvydė Palaimaitė priminė, kad miesto gyventojai gali būti tik dalis tikslinės auditorijos – juk produktas skirtas ir kitoms grupėms. 

„Klaipėdos atvejis yra šiek tiek skausmingas, ji turėjo blogos patirties su dizaino kūrimu, todėl jai reikia kelti dar aukštesnius reikalavimus, jeigu norima, kad miestiečiai laikytų ženklą savu. Todėl strateginis svarbos klausimas yra tai, kaip bus pranešta kad procesas prasidėjo, kiek jis tęsis, kiek turės etapų, kada galima pareikšti savo nuomonę. Tai reikalinga ne tam, jog būtų įtraukta daugiau žmonių, o tam, kad žmonės pasijaustų galintys dalyvauti, kad tai yra viešas reikalas, o ne klausimas uždarų durų, kad daromas visais kriterijais kitaip, nei buvo daroma prieš tai“, – pastebėjo miesto pozicionavimo strategiją kūrusios „Synthesis Consulting Group“ partneris Gediminas Užkuraitis. 

Sausį naujojo Klaipėdos vizualinio identiteto kūrėjai žada klaipėdiečius kviesti į kūrybines dirbtuves bei specialią apklausą, jau dabar kiekvienas norintis su jų strategija gali susipažinti specialiai tam sukurtoje interneto svetainėje kuriameklaipeda.lt.

Sukurto identiteto detales reprezentacijai ir kitiems tikslams naudos Klaipėdos savivaldybės įstaigos, jis tarnaus tol, kol bus apsispręsta ieškoti naujo identiteto.