Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs už vairavimą išgėrus atleisto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Arvydo Daugėlos, prieš tai dirbusio Klaipėdos apygardos teismo pirmininku, skundą, pirmadienį konstatavo, jog toks sprendimas buvo pagrįstas.

Arvydas Daugėla

Vienas A. Daugėlos advokatų Tomas Bagdanskis BNS buvo sakęs, kad byloje keltas klausimas, ar teisėjui pritaikyta proporcinga atsakomybė.

Teismo A. Daugėla prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar prezidento dekretas dėl
kreipimosi į Teisėjų tarybą ir Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijos 29, 74, 116 straipsniams, konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principams. Taip pat A. Daugėla norėjo, kad būtų aiškinamasi, ar Konstitucijai neprieštarauja Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normos (atleidus A. Daugėla neteko socialinių garantijų, įgytų per 30 metų).

A. Daugėla taip pat siekė, kad jam būtų priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Buvęs teisėjas aiškino, kad gegužės pabaiga jam buvo „itin sunkių aplinkybių laikotarpis, jis patyrė gilių išgyvenimų”. 

A. Daugėla teigė, kad alkoholį vartojo gegužės 31-osios vakare ir iš Klaipėdos į Vilnių nusprendė važiuoti tik birželio 1-ąją vakarop, nes „jautėsi pakankamai gerai, dėl savo būsenos buvo įsitikinęs, kad yra blaivus”. Šią situaciją buvęs teisėjas vadino žmogiška klaida, kurios neteisina. 

Atsakovais A. Daugėlos inicijuotoje byloje buvo Teisėjų taryba, Seimas, prezidentas ir Nacionalinė teismų administracija. Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl teisėjo atleidimo „savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą“. Tokiam siūlymui taryba pritarė, o birželį Seimas priėmė nutarimą A. Daugėlą atleisti iš pareigų.

A. Daugėla skunde teigė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui yra nustatyta speciali pašalinimo iš pareigų tvarka – apkaltos procesas, todėl jis negalėjo būti atleistas bendruoju atleidimo iš pareigų pagrindu – už teisėjo vardą pažeminimą.

Buvusio teisėjo nuomone, jo atleidimas iš pareigų neteisėtas ir dėl to, kad nėra priimtas galutinis ir įsiteisėjęs galutinis sprendimas dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. A. Daugėla priminė, kad jau birželio 2 d. prezidento dekretu buvo sustabdyti jo įgaliojimai ir įsiteisėjusio sprendimo sulaukimas nebūtų padaręs jokios papildomos žalos.

Tuo metu Prezidentūra savo atsiliepime laikėsi nuomonės, kad A. Daugėlos atleidimas iš teisėjo pareigų atitinka proporcingumo principą. Akcentuota, kad Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog teisėjams keliami itin dideli etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai, jų reputacija turi būti nepriekaištinga, jie turi saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Teisėjų taryba savo ruožtu dėstė, kad teisėjo vardą žeminančiu poelgiu pripažino A. Daugėlos vairavimą esant neblaiviam, o ne ikiteisminio tyrimo pradėjimą.

Bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė konstatavo, kad A. Daugėla iš darbo buvo atleistas teisėtai. Šio teismo nuomone, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai gali būti atleidžiami iš pareigų pažeminus teisėjo vardą. 

„Pažymėtina tai, kad dėl teisėjams keliamų aukščiausių elgesio standartų, savo profesijos garbę, orumą ir prestižą teisėjai privalo saugoti ne tik vykdydami tiesiogines pareigas. <…>  Ieškovas nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro ir naktį, ne 2021 m. birželio 1 d. Tačiau tai reiškia, kad jis visą 2021 m. birželio 1 d. (tai buvo teisėjo darbo diena) buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taigi negalėjo vykdyti tiesioginių teisėjo pareigų. Be to, ieškovas, būdamas neblaivus, važiavo magistraliniu keliu, itin ilgą atstumą (iš Klaipėdos į Vilnių), taip keldamas didelę grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai pačios aukščiausios grandies teismo teisėjas, kuriam atitinkamai keliami ir didesni moralės bei elgesio reikalavimai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus darbo dieną, be to, taip keldamas tiesioginę grėsmę tiek sau, tiek aplinkiniams, negali būti pateisinamas ankstesniais profesiniais pasiekimais ir teikti pagrindą taikyti švelnesnio pobūdžio teisinę atsakomybę, nei atleidimas iš teisėjo pareigų”, – rašoma teismo sprendime. 

Jame taip pat akcentuojama, kad A. Daugėla išsaugo visas garantijas gauti senatvės pensiją pagal visą įgytą socialinio draudimo stažą.

Bylos medžiagą, kurioje yra pateikti A. Daugėlos sveikatos duomenys, teismas pripažino nevieša. 

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

Teisėjas neblaivus prie vairo policijai įkliuvo Kauno rajone, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, birželio 1 dieną. Jam buvo nustatytas 1,82 promilės girtumas. A. Daugėlos teigimu, atliktas kraujo tyrimas parodė 1,16 promilės girtumą, tačiau jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl vairavimo neblaiviam, kai girtumas viršija 1,5 promilės. Šią bylą nagrinės Kauno apygardos teismas.

DOSJĖ

Arvydas Daugėla 1989-1992 metais dirbo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Tardymo skyriaus tardytoju.

1992-1996 metais ėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas.

1996-2019 metais buvo Klaipėdos apygardos teismo teisėjas, 1998-2010 metais – šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, o nuo 2010 m. iki 2019 m. birželio 2 d. – Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas.

2002-2010 metų laikotarpiu jis buvo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys.

Aukščiausiojo Teismo teisėju dirbo nuo 2019 m. birželio.