Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį LNK televizijai kritikavo Ingridos Šimonytės vyriausybę dėl politikos Kinijos atžvilgiu tvirtindamas, kad vertybinė politika neturi baigtis neigiamomis pasekmėmis Lietuvai. Dėl kritikos ministrų kabinetui – nieko nauja. Reta savaitė Prezidentūroje apsieina be jos.
Šiuomkart šalies vadovas, ko gero, turėjo galvoje tai, kad mūsų Vyriausybės sprendimas Vilniuje atidaryti Taivano (ar taivaniečių) nediplomatinę atstovybę sukėlė aršų didžiausios pasaulio valstybės įsiutį, nes Pekinas Taivano salą, kuri yra kartu ir normali, jokia ne „liaudies demokratinė” Kinijos Respublika arba tai, kas iš jos liko netrukus po Antrojo pasaulinio karo, kinų komunistams karine jėga suvienijus ligi tol susiskaldžiusią šalį, laiko savo teritorija.
Įdomu, ką prezidentas apie vertybinę politiką ir jos pasekmes mąstė 1989-ųjų Baltijos kelyje, apie dalyvavimą kuriame šiais metais mėgo taip pasakoti? Tebūnie tai retorinis klausimas.
Tebevyksta sambrūzdis ir dėl tranzitu per Lietuvą geležinkeliu keliaujančių baltarusiškų trąšų, kurių gamintojui – „Beloruskalij” – gruodžio 8 d. įsigaliojo galingos JAV iždo departamento sankcijos. Mūsų Vyriausybė dėl to buvo susvyravusi, tačiau išsilaikė. Tačiau byla nebaigta. „Lietuvos geležinkelių” (LG) atstovai savaitės pradžioje paskelbė gavę oficialų laišką iš Amerikos, kuriame esą pabrėžta, kad sankcionuotų įmonių produkcijos vežėjai neturėtų pakliūti po sankcijų kardu. Tačiau premjerė tuojau pridūrė, kad LG „numuilino svarbią pastraipą, kurio laiško autoriai tvirtina negalį garantuoti, kad sankcijos produkcijos vežėjams ateityje pritaikytos nebus.
Taigi, procesas juda toliau. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija gruodžio 21 d. posėdyje priėmė sprendimą, kad 2018 m. OAO „Belaruskalij“ ir AB „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 m. spalio mėnesio sutarties pakeitimas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Kyla klausimų, ar trąšų negalėtų vežti koks nors privatus vežėjas, ar kuri nors kaimynų šalies bendrovė.
Didžiausi mūsų transporto sektoriaus konkurentai – kaimynai latviai – priėmė sprendimą savo geležinkeliais negabenti jokių sankcijinių produktų iš Baltarusijos. Kol kas neaišku, kaip ilgai. Tačiau informacija, pateikta baltarusiško interneto portalo „Naša Niva”, atrodo patikima.
Tačiau ne tik lietuviai ir latviai sprendžia bendradarbiavimo arba nebendradarbiavimo su diktatorišku Aleksandro Lukašenkos režimu dilemą. Tarp problemos subjektų – ir labai garsūs pasaulinio lygio vardai.
Antai britų „Rolls Royce” dar šį birželį nutraukė bendradarbiavimą su sunkiasvorių savivarčių automobilių „BelAZ” gamintojais. Nebetiekia šiems variklių. Britų gamintos pavyzdžiu pasekė ir amerikiečių „Cummins”, taip pat vokiečių dažų ir dangų gamintoja „Beckers”, kompanijos „Deutz”,„Liebherr” bei danų „Danfoss”.
Baltarusijos metalurgijos gamyklą (BMZ) pasiuntė toli švedų „Scandia Steel”, taip pat prancūzų „Michelin”.
Gardino „Azot” neteko partnerių iš Vokietijos – „Helm AG” Net keli partneriai nutraukė bendradarbiavimą su naftos perdirbimo gamykla „Naftan” – „Albemarle” ir „IMI Critical” (JAV), „Axens SA” (Prancūzija), „Hansen&Rosenthal”, „SEW Eurodrive”, „Bopp/Reuther IMI” (Vokietija), „Haldor Tompsoe” (Danija) ir kitos.
iena didžiausių tabako produktų gamintoja pasaulyje – „British/Americal Tobacco” – analogiškai kirto Gardino tabako fabrikui „Neman”.
Bukumo viršūnė lyginti tokias pasaulines įmones su Lietuva… Tų įmonių metinės pajamos kaip pusė Lietuvos biudžeto. Kažkoks keistai kvailas lietuviškas noras išsišokti… Ką rašeiva siūlo: atiduoti paskutines kelnes baltarusiams ir taivaniečiams, kurie ir taip labai gerai gyvena? Kodėl šitas rašeiva nepasidomi uosto ir geležinkelio veiklos rezultatais, už kuriuos tų įmonių vadovai gaus dešimtūkstantines premijas. Juk uosto krovos ir geležinkelio krovinių didžiąją dalį sudaro būtent Baltarusijos kalis… Net vemti verčia valdžiažmogių ir jiems pataikaujančių žurnaliūgų įžūlumas…