2019-aisiais prasidėję teisminiai procesai dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) duoto nurodymo nugriauti tris vadinamąsias palapines sugrąžinti į pradžią.

Klaipėdos apygardos teismas trečiadienį panaikino rugpjūčio pabaigoje Klaipėdos apylinkės teismo priimtą sprendimą, kuris buvo nepalankus krovos kompanijai, ir nurodė pirmai instancijai skundą nagrinėti iš naujo.

Statybų inspektoriai reikalavo, kad „Klasco” iki 2020 metų sausio 25 dienos nugriautų visas tris savo palapines. Renaldo Kulikausko nuotr.

Buvo nukeliavę ir iki Aukščiausiojo Teismo

„Atvira Klaipėda” palapinėmis vadinamų laikinų sandėlių istoriją buvo aprašiusi dar 2018 m. rugpjūtį. Jos 2016-ųjų vasarą atsirado dėl „Klasco” suplanuoto sandėlio Naujoji Uosto g. 23 kapitalinio remonto. Kai įmonė paprašė Savivaldybės administracijos pritarimo tokiam remontui, jo projekte ir buvo numatyta vykstant šiems darbams įrengti „tris laikinas palapines, kurios išspręs nenutrūkstamą sandėlio produktų sandėliavimą/krovą kapitalinio remonto metu”. Kartu akcentuota, kad šios laikinos palapinės stovės tik dvejus metus, kol vyks sandėlio remontas.

2017 m. spalį „Klasco” kreipėsi į Savivaldybę ir tikino, kad dėl neva užsitęsusių sandėlio rekonstrukcijos terminų nori palapines eksploatuoti metais ilgiau – iki 2019 m. rudens. Artėjant dvejų metų terminui Savivaldybę pasiekė dar vienas įmonės raštas, kuriame jau pageidauta, kad miesto valdžia neprieštarautų, jog palapinės būtų eksploatuojamos dar 7 metus, o 2025 m. būtų dar kartą sprendžiama apie tolesnį jų naudojimą. Tada Savivaldybės administracija atsakė „Klasco”, jog ją tenkina tik ankstesnis nurodytas terminas –  palapinių eksploatavimas iki 2019 m. rudens.

2019 m. vasarą veiksmų dėl šių palapinių, kuriose laikomi grūdai, ėmėsi VTSPI. Po liepą atlikto patikrinimo inspekcija konstatavo, kad įmonė „2016 metais savavališkai vykdė ypatingojo statinio – sandėlio statybos darbus, neturėdama privalomo statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeisdama Statybų įstatymo nuostatas”. Kartu buvo surašytas privalomasis nurodymas iki 2020 metų sausio 25 d. nugriauti palapines ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau „Klasco” su juo nesutiko ir padavė ieškinį Vilniaus apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjį atsisakė priimti „Klasco” ieškinį, nurodydamas, kad su tokiu reikalavimu reikia kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą, nes objektai, dėl kurių ginčijamasi, yra uostamiestyje. Ginčas dėl bylinėjimosi vietos nukeliavo iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris pernai balandį konstatavo, kad byla turi būti nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme.

Pagaliau prasidėjus bylinėjimuisi „Klasco” teismui aiškino, kad palapinių konstrukcijas sudaro karkasas ir tentinė danga, šios konstrukcijos yra surenkamos, palapinės neturi pamato ir gali būti perkeliamos į kitą vietą, todėl jos esą priskirtinos kilnojamiesiems daiktams ir negali būti laikomos statiniais, kuriems privalomas statybos leidimas.

Kad palapinės yra statiniai pripažino teismo paskirtą ekspertizė atlikęs ekspertas. Tuo metu „Klasco” pasamdytas ekspertas, kurio išvados buvo pateiktos kartu su ieškiniu, buvo parašęs priešingą išvadą.

Rugpjūčio pabaigoje Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė paskelbė, kad įmonės skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Išnagrinėjęs visas aplinkybes ir įrodymus teismas pripažino, jog šie laikini sandėliai yra nekilnojamojo turto objektas, tad VTSPI turėjo teisę surašyti savavališkos statybos aktą ir atitinkamą nurodymą.

Toks sprendimas galėjo būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui ir bendrovė tai padarė.

Reikėjo pakartotinės ekspertizės

Savo apeliaciniame skunde „Klasco” dėstė, kad gelžbetonio plokščių pagrindas, prie kurio primontuotas palapinių karkasas, „yra savarankiški
nekilnojamieji daiktai, kuriems išduoti statybą leidžiantys dokumentai”. Teismas esą to nevertino, pasirėmė tik klaidingomis eksperto išvadomis ir neteisingai kvalifikavo palapines kaip nekilnojamuosius daiktus.

Įmonei kliuvo ir tai, kad teismo ekspertas Erikas Lenkevičius ekspertizę atliko neapžiūrėjęs palapinių vietoje. Esą jis davė išvadas klausimams, kuriems neturi kompetencijos ir atitinkamos kvalifikacijos. Anot „Klasco”, kadangi jos samdytas ekspertas buvo pateikęs kitokias išvadas, teismas privalėjo paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją atlikti kitam ekspertui.

Bendrovė apygardos teismui pateikė dar vieno eksperto konsultacinę išvadą, kurioje teigiama, kad teritorijos dangoms, prie kurių pritvirtintos palapinės, buvo parengti atkirti projektai bei gauti statybą leidžiantys dokumentai. Tai esą tai rodo, kad aikštelės yra atskiri statiniai, o gelžbetoninių plokščių pagrindas nėra palapinių dalis. Apygardos teismas šiuos papildomus įrodymus prijungė prie bylos.

Bendrovė taip pat tikino, kad „palapinės niekaip nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių ar viešojo intereso”.

VTSPI savo atliepime tvirtino, kad ekspertizės nebuvo būtina atlikti vietoje, nes palapinės pastatytos pagal „detalius ir informatyvius” techninius pasus – eksploatavimo instrukcijas, kurių užtenka ekspertizės išvadoms padaryti.

Bylą išnagrinėjusi apygardos teismo kolegija, kurią sudarė teisėjos Giedrė Seselskytė, Larisa Šimanskienė ir Danutė Žvinklytė, konstatavo, kad eksperto E. Lenkevičiaus išvados ir teisme duoti paaiškinimai teisme nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, ar palapinės yra nekilnojamieji daiktai.

Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kurioje konstatuota, jog iš surenkamų metalinių apšiltintų konteinerių, kurie tarpusavyje sujungti varžtinėmis jungtimis, sumontuotas biuras, prijungtas prie inžinerinių komunikacijų, yra kilnojamasis daiktas ir nėra laikytinas statiniu.

„Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra ne metaliniai konteineriai, o palapinės, tačiau konstrukcinės palapinių dalys, kaip ir minėtų konteinerių, sumontuotos varžtinėmis jungtimis, kurios gali būti atsukamos, palapinės perkeliamos ir sumontuojamos kitoje vietoje. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priešingai nei minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, byloje nėra duomenų, kad ginčo objektai – palapinės – turėtų vidaus inžinerinius tinklus, kurie būtų prijungti prie sklype esančių inžinerinių tinklų, būtų įrengtos kitos palapinių eksploatavimui reikalingos infrastruktūros”, – rašoma sprendime.

Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas suteikė per didelę įrodomąją reikšmę E. Lenkevičiaus ekspertizės išvadai, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, o priešingų ekspertizių faktas sudarė pakankamą pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.

„Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje tikslinga paskirti pakartotinę statybos techninės
veiklos ekspertizę, esant poreikiui, apklausti teismo posėdyje ekspertą/specialistą”, – rašoma sprendime.

Juo Klaipėdos apylinkės teismo verdiktas panaikinamas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.