Šiuo raštu, kurį žiniasklaidos portale „Atvira Klaipėda” publikuojame kaip atvirą laišką, kreipiamės į visus klaipėdiečius, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutą, Klaipėdos m. savivaldybės Tarybos narius, Klaipėdos miesto savivaldybę, Aplinkos apsaugos agentūrą, susisiekimo, aplinkos ministrus ir ES komisarą Virginijų Sinkevičių.
Gerbiamieji, yra bandoma jus ir mus visus suklaidinti. Tai yra mūsų nuomonė, susipažinus su šiuo metu viešinama „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Žaliojo uosto koncepcija“.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Suprantama, kad jums yra lengva pareikšti, kad tai tik vienos visuomeninės organizacijos nuomonė, neatspindinti visuomenės pozicijos – todėl
skatiname skirti šiek tiek laiko ir susipažinti su pačiu viešinamu dokumentu, kas jums tikrai padės susidaryti apie jį ir savo asmeninę nuomonę.
Ypač raginame tai padaryti klaipėdiečius, nes Žalio uosto koncepcija ilgam laikotarpiui užduos toną šiuo metu rimtą disbalansą patiriantiems Klaipėdos miesto ir uosto santykiams, būtent todėl tai yra svarbu mums visiems.
Labai gali būti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), viešindami šį dokumentą, suvokia, kad apgavystė bus pastebėta, todėl apdairiai savo koncepciją pavadina „Tarpinė projekto ataskaita“. Suprask, jeigu bus nutverti už rankos eilinį kartą elgiantis nekorektiškai – visada galės paaiškinti, kad tai buvo tik juodraštis, dar pilnas techninio pobūdžio klaidelių, tik darbinis koncepcijos variantas, kuris dar bus papildytas, patobulintas ir vėl viešinamas iš naujo. Todėl šį viešinamą dokumentą toliau tekste vadinsime pačios KVJUD suteikiamu terminu „Tarpinė ataskaita“. Nes tai yra gal ataskaita, gal aplinkosaugos duomenų atnaujinimas ir apibendrinimas, gal priemonių planas – bet tikrai jokiu būdu ne Žaliojo uosto koncepcija, atitinkanti ES programinius Žaliojo kurso dokumentus, įskaitant ir galiojančias Žalio uosto koncepcijos rengimo taisykles.
1. Tarpinė ataskaita parengta ne pagal Europos jūros uostų organizacijos (ESPO) patvirtintą vadovą – ESPO GREEN GUIDE 2021. A MANUAL FOR EUROPEAN PORTS TOWARDS A GREEN FUTURE. Pagal šį vadovą ESPO nariai (KVJUD yra ESPO narys) kuria Žaliojo uosto koncepcijas savo uostų direkcijoms ir administracijoms, savo uostų kompleksams. Šis Žaliojo uosto koncepcijos struktūrą ir turinį apibrėžiantis programinis ESPO dokumentas, suderintas su Europos Komisija, yra privalomas ir KVJUD.
2. Jeigu dėl bet kokių priežasčių KVJUD nuspręstų, kad punkte 1 pateiktas dokumentas jiems nėra privalomas, tada Tarpinė ataskaita turėtų atitikti bent jau ankstesnę redakciją, galiojusią nuo 2012 metų – ESPO GREEN GUIDE. Tačiau visiškai akivaizdu, kad Tarpinė ataskaita yra rengta nesivadovaujant ir šiomis taisyklėmis, nes nei struktūra, nei turiniu neatitinka šio ESPO ir Europos Komisijos patvirtinto dokumento.
3. Tarpine ataskaita bandoma nuslėpti nuo visuomenės Europos Komisijos patvirtintais GREEN GUIDE nustatomus koncepcijos struktūrą ir turinį, todėl Tarpinėje ataskaitoje, psl. 59 „Literatūros sąrašas“ pirmąja pozicija jums yra teikiama nuoroda ne į „ESPO Green Guide2021“ ir galiojančio dokumento pilną tekstą, o vien kažkoks proginis atvirukas su adreso eilutėmis, vieta pašto ženklui ir Europos uostų aplinkosauginių prioritetų fotografija.
4. Tarpinėje ataskaitos psl. 58 teikiama Uosto aplinkos apsaugos politika neatitinka galiojančių Žaliojo uosto koncepcijos principų, kaip laisvos formos pažadai pateikiami Politikos skyriai niekaip neatspindi nei Green Guide 3 skyriuje, psl. 35 „Greening Europe‘s Ports Two Pillars“ pateikiamų kertinių Žaliojo uosto politikos stulpų, nei siekio nuolat atitikti ES Žaliojo kurso įstatyminę bazę bei kurso programinius dokumentus, taisykles, diegti ir nuolat atnaujinti rekomenduojamas gerąsias praktikas, imtis lyderystės ir veikti kaip kertinė institucija Mėlynosios ekonomikos vystymo procese ir t.t.
5. Kol KVJUD savo tarpinę ataskaitą kuria nesilaikydama ESPO ir EK patvirtinto vadovo, nepristatydama aplinkosauginiams aspektams valdyti nurodomų įrankių (Green Guide skyrius 2.4, psl. 27 ) ir kol nėra aprašomas gerųjų praktikų įgyvendinimas pagal kiekvieną prioritetą (Green Guide, skyrius 2.5, psl. 31) – tol KVJUD kuria kažkokią kitą koncepciją, neturinčią beveik jokio sąryšio su tarptautine ir galiojančia Žaliojo uosto koncepcija. Būtent todėl tolimesnis viešinamos Tarpinės ataskaitos nagrinėjimas yra betikslis, kaip ir pastabų ar siūlymų teikimas. Kol nėra pataisytas dokumento pavadinimas, tol šis dokumentas laikytinas klaidinančiu, nes tai yra tik pagal KVJUD pačių susigalvotas ir su niekuo nederintas taisykles parengtas laisvos formos rašinys.
6. Atkreipiame dėmesį į KVJUD pasirinktą Tarpinės ataskaitos viešinimo laikotarpį – jis specialiai ir manipuliatyviai yra nustatomas per kalėdines atostogas, kai žmonės švenčia, atostogauja, keliauja, o ne skaito KVJUD tarpines ataskaitas, gilindamiesi į pateikiamos informacijos pirminius šaltinius. Tačiau tai atspindi ir KVJUD požiūrį į miesto bendruomenę – Tarpinėje ataskaitoje KVJUD savo santykių su Klaipėdos gyventojų bendruomene net nebando aprašyti ESPO Green Guide, psl.30, lentelėje Nr.6 nurodomais principais, tikslais ir rekomenduojamais darbo su bendruomene įrankiais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašau šio laiško adresatus ir visuomenę dėti pastangas ir reikalauti, kad KVJUD parengtų ir visuomenės svarstymui pateiktų Žaliojo uosto koncepciją, parengtą pagal galiojančius ir EK patvirtintus principus bei turinį, nuosekliai vadovaujantis ESPO Green Guide 2021, objektyviai įvertinant Klaipėdos uosto specifiką ir uosto kaimynystės su miestu ir jo gyventojų bendruomene ypatumus.
uostas be jokių diskusijų su visuomene, prieštaraujant visai eilei organizacijų, miesto vadovams, miesto tarybai, teikiant siūlymus Uosto bendrojo plano rengėjams, Organizatoriui (SUMIN), KVJUD, Vyriausybei nusimatė ir pasitvirtino maksimalią plėtrą su maksimalia tarša miestui, kraštovaizdžiui ir gamtai tuo pačiu numatydamas liūdnas pasekmes miesto ateičiai. Visa tai automatu ir brutaliausiu būdu buvo perkelta į miesto BP ir LR bendrąjį planą Klaipėdos miestą jau vadinant būsimu transporto habu. Dabar Uostas pradėjo kalbėti apie kažkokių formalių žalumų koncepciją dėl paukščiuko ir tuo pat, galimai dėl papildomų finansavimo šaltinių. Tokia Žaliojo uosto koncepcija ir diskusija turėjo būti rengiama prieš minėtų bendrųjų planų rengimą ir tvirtinimą, o susitarimai numatomi bendrojo plano sprendiniuose numatant ir įgyvendinimo priemones ir atsakingas organizacijas. Dabar jokie paistomi „žalumai” teisiškai nenaikins ir niekaip neįpareigos uosto BP. Todėl visų pirma kalbėti reikėtų apie uosto BP naikinimą kaip antikonstitucinį ir nesuderinimą nei su tvaria urbanistine miesto plėtra nei su demokratija, bendruomeniškos visuomenės, miesto bendruomenės raida ateičiai ir lūkesčiais. Miestas turi turėti vieną miesto bendrąjį planą ir rasti būdus, sprendimus susitarti kaip jame gyventi, visiems vystyti verslus ir duoti maksimalią naudą Valstybei. Priešingu atveju, kaip iki šiol buvo ir dabar yra, tai tik paslapčia susitartų ir pasidalintų teritorijų verslo zona, bet ne šiuolaikinis ir juo labiau ateities miestas.