Prieš kažkiek laiko Vladimiras Putinas apsilankė „Linksmųjų ir išradingųjų klubo“ (КВН) festivalyje Svetlogorske ir per tuometį Kaliningrado srities gubernatorių Nikolajų Cukanovą šiek tiek susimovė.

„Kiek Lietuvoje dar tarybiniais laikais buvo gyventojų?“ – pasiteiravo Putinas. Šalia buvęs Kaliningrado srities l. e. p. vadovas pasufleravo: „Kiek daugiau nei 3,5 milijono, – ir pridūrė, kad dabar kaimyninėje šalyje gyvena 1 milijonas 400 tūkstančių žmonių. „Daugiau nei pusė gyventojų paliko šalį“, – užjautė Putinas ir tęsė toliau – „Tegul pas mus atvažiuoja“.

Kartais geriau patylėti nei kalbėti apie tai, ko nelabai išmanai. Tai taikau ne tik Putinui ir Cukanovui, bet ir Lietuvos politikams ir žurnalistams, kurie kalba, kad artimiausiais mėnesiais Rusija gali užpulti Ukrainą.

dvidshub.net nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas prognozuoja, kad tai galėtų įvykti sausį-vasarį, o „Delfi“ karo temų apžvalgininkas Vaidas Saldžiūnas iš viso rašė, kad Putinas klastingą smūgį smogs per Kalėdas. Labiausiai mane graudina tie įrašai, kuriuose vaizduojami karinės technikos ešelonai Čiuvašijos stotyje, judantys Ukrainos sienos link.

Bent kiek išmanantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų struktūrą žmogus jums pasakys, kad Čiuvašijoje galima rasti tik Rosgvardiją ir sąlyginius (кадрированные), tik popieriuje egzistuojančius padalinius. Norint dislokuoti popierinius padalinius, reikia mobilizuoti „partizanus“, kurie nusilaks dar pakeliui į mobilizavimo punktą, sudaužys pusę technikos ją kraudami ir važiuos iki jo savaitę.

Mažai tikėtinu karo veiksmų su Ukraina atveju per 12 valandų Pietų karinės apygardos kariuomenė savo eiga atvyks į kovos vietas ir joje bus dalinių, turinčių karinės patirties. Beje, ir teritoriniai nacionaliniai padaliniai iš Čečėnijos, Dagestano ir Osetijos ten taip pat bus pirmose gretose. Bet tikimybė, kad įvykiai susiklostys būtent taip, lygi nuliui.

Putinas niekada neužpuls Ukrainos. Dėl daugelio priežasčių. Ir pagrindinė jų – pinigai.

Rusija jau seniai virtusi garvežiu, uždirbančiu iš energijos išteklių eksporto, kurį kontroliuoja pats Vladimiras Vladimirovičius, o anglį į pakurą krauna Putinui artimų oligarchų būrys. Visiems jiems šios pinigų srautų kelionių iš Rusijos į Vakarų bankų sąskaitas schemų sunaikinimas prilygtų mirčiai, nes Vakaruose gyvena jų šeimos, mokosi jų vaikai.

Visi Rusijos oligarchai supranta, kad Rusijai pradėjus karo veiksmus Ukrainos teritorijoje, tuoj pat bus užšaldytas jų turtas ir areštuotos bankų sąskaitos, nutraukta prekyba energijos ištekliais su Rusija, bus apribotas jų judėjimas ES teritorijoje, kur yra jų namai, pilys, jachtos, vaikai ir šeimos. Oligarchų įtaka Putinui yra reali, kad ir kaip Rusijos televizijos kanalai bandytų įrodinėti priešingai. Galų gale Putinas pats oligarchas.

O karinga retorika Kremlius siekia tik vieno tikslo – padidinti savo eksporto pajamas. Ir viskas einasi kaip per sviestą – dujų kainos pasiekė rekordines aukštumas, neabejoju, kad Vokietija pritars dujotiekio „Nord Stream 2“ eksploatavimui anksčiau nei antrąjį 2022 metų pusmetį: apie tai yra paskelbęs Vokietijos reguliuotojas „BNetzA“.

Šantažas veikia. O ir pagrindinio Rusijos priešo – JAV – verslas kuo puikiausiai pelnosi būtent iš aukštų iš Rusijos eksportuojamų dujų kainų.

Antroji priežastis – Rusijos gyventojai jokiais būdais nesutiks net su menkiausia atviro konflikto su Ukraina galimybe. Konflikto Ukrainoje 2014 metais pradžioje rusai entuziastingai sutiko Krymo prijungimą prie Rusijos, bet tuo pat metu daugumai Rusijos gyventojų nepripažintų DLR ir LLR teritorijos nebuvo savos. Rusai mano, kad geriausias sprendimas malšinant šį galvosopį yra Minsko susitarimai, jie taip pat norėtų grąžinti Donbasą Kijevui, išlaikant šiokią tokią jo autonomiją.

Karas regione pareikalautų ne 100 000 karių, kurie šiuo metu yra dislokuoti pasienyje, o mažiausiai 500 000 kareivių ir karininkų, tarp kurių tikrai bus šauktinių (todėl aukos yra neišvengiamos). Supratimas, kad karui naudojamos biudžeto lėšos, gali išprovokuoti nepasitenkinimų bangą, su kuria pusmetį trukę maršai Chabarovske pasirodys tik kaip žiedeliai.

Rusai jau nebe tokie, kokie buvo 2014 metais. Pirmiausia, jau užaugo niekada Tarybų Sąjungoje negyvenusi jaunoji karta, kuri puikiai moka užsienio kalbas, gali keliauti po užsienio šalis. Ši karta jau nesupranta, kodėl šalį valdo nepakeičiamas lyderis, kuo toliau, tuo dažniau kartojantis Brežnevo klaidas. Antra, net suaugę piliečiai pavargo nuo tautos vienijimo Didžiojo Tėvynės karo pergale, Gagarino skrydžiu, tarybinio sporto pasiekimais. Tautai nusibodo didžiuotis praeities pasiekimais. Žmonės nori gero ir pasiturimo gyvenimo šiandien. Dabar. Sau ir savo vaikams. Ypač kai mato, kad kažkas tokį gyvenimą turi – gubernatoriai, valdininkai, oligarchai ir jų šeimos, o kažkas uždirba 14 000 rublių (apie 200 eurų) per mėnesį.

Rusijos gyventojams ypač kelia nerimą naujasis Kremliaus naratyvas apie Rusijos imperijos atkūrimą, kuris atneštų neišvengiamas aukas ir milžiniškas finansines išlaidas.

Pirmasis žingsnis šia kryptimi – Sąjunginė Rusijos ir Baltarusijos valstybė – Rusijos gyventojams asocijuojasi su nesibaigiančiomis paskolomis Lukašenkai, kurios vis labiau darosi panašios į beviltiškas.

Trečia, rusai jai pavargo būti viso pasaulio priešais ir tik Kinijos draugais.

Trečioji ir pati pavojingiausia Putinui priežastis yra kariškių nuotaikos. Buvusio gynybos ministro Serdiukovo Rusijos ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo sistemos reformos buvo reikalingos ir jos pasitvirtino. Kariškiai turi vykdyti karinę parengtį, o ne skalbti skudurus, stovėti prie puodų ar vežioti kurą. Bet tuo pat metu visos šios reformos sugriovė kariškių ir visuomenės ekonominio gyvenimo sienas.

Anksčiau kariškiai neturėjo tiesioginės galimybės disponuoti dideliais pinigais, o po reformos karininkai ir generolai pradėjo valdyti milžiniškus finansinius srautus. Suprantama, tuoj pat buvo sukurtos korupcijos schemos, kurios nėra ypatingai slepiamos nuo pavaldinių.

Taip, Rusijos kariuomenės kariškių statusas ir finansinės kompensacijos per pastaruosius metus gerokai išaugo. Bet ir karininkai dabar kitokie. Gaudamas 70 000 rublių (1 000 eurų) per mėnesį, kuopos vadas galvoja, kad jeigu kariuomenėje nebūtų korupcijos, jis galėtų uždirbti 140 000 rublių (2 000 eurų).

Atviras Rusijos karas su Ukraina gali labai liūdnai baigtis pačiam Putinui. Lėtai rusenantis konfliktas kaip nuolatinio Vakarų šantažo įrankis ir aukštos energijos išteklių kainos – būtent tai, kas tenkina Kremlių. Taip kad karo nebus. Bet ir atsipalaiduoti nereikėtų.

UPD: šitas tekstas buvo parašytas prieš keletą dienų iki Kazachstano įvykių, kurie dar kartą įrodė, kad Putinas nepasiruošęs atviram kariniam konfliktui Ukrainoje. Tai nebus dvigubas degalų kainos didinimas – Rusijai toks konfliktas bus žymiai pavojingesnis.