Klaipėdos miestiečių draugija nepritaria pateiktam Atgimimo aikštės Danės g. 17C, Danės g. 17B Klaipėdoje, įrengiant požeminę automobilių saugyklą rekonstravimo projektui.

Primename, jog Klaipėdos miestiečių draugija vienija nemažą kultūros paveldo išsaugojimui suinteresuotą žmonių grupę ir atstovauja jų nuomonei. Socialiniuose tinkluose draugijos veikloje dalyvauja keli tūkstančiai žmonių (dabar „Facebook“ draugijos puslapį seka daugiau kaip 1300 žmonių, „Facebook“ draugijos grupėje yra 890 nariai, „Instagram“ platformoje draugiją seka 1517 žmonių).

Iki antrojo pasaulinio karo Atgimimo a. vietoje buvo Biržos gatvė. AdM archyvo nuotr.

Aptariamoje vietoje ilgą laiko tarpą buvo istorinis miesto centras su pakankamai išplėtota gatvių struktūra ir daugybe įvairios paskirties pastatų, kurių atstatymo galimybės turėtų pakankamai realaus pagrindo, esant konstruktyviai ir lygiaverčiai diskusijai. Svarbu atsižvelgti ne į sovietinio planavimo tradicijas, bet atkreipti dėmesį į valstybės saugomos Klaipėdos istorinės dalies, vad. (susiformavusio XIX a.) Naujamiesčio komplekso (u. k. 22012) vyravusį ir dominavusį architektūrinį ir urbanistinį užstatymą, todėl pateikto Atgimimo aikštės sutvarkymo projekto atveju galima pamatyti, kad nėra vadovaujamasi istorinės miesto dalies komplekso apsauga ir jos vertingųjų savybių bei išryškinimu. Deja, pateiktu neva patobulintu projektu ir toliau nėra sudaromos galimybės diskusijoms be išankstinio nusistatymo ir reikalaujama tarsi tik vienareikšmiško pritarimo, tai, kas negalėtų būti laikoma kaip lygiavertė 2022-01-10 Nr. (01.2)- TK1-122 diskusija dėl vietos sutvarkymo koncepcijos konsensuso.

Klaipėdos miestiečių draugija siūlė Klaipėdos miesto savivaldybei alternatyvą dėl automobilių statymo Danės g. su požeminės aikštelės perspektyva, nes tai reikalauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstravimo techninio projekto sąlygos, tačiau, deja, į tai nebuvo atsižvelgta. Taip pat nemanome, kad apskritai aktualėjant klimato kaitos padariniams, pokyčiams dėl nesuvaldomų taršos mastų, didžiąją dalį sukelia būtent automobilių sukeliančiomis klimato kaitą dujomis. Nerimaujame, kad požeminės aikštelės numatymas aptariamoje vietoje, ypač pasirinkus pigesnių technologijų ir lengvesnių inžinierinių sprendimų alternatyvą, užkirs bent jau tolimosios perspektyvos atstatymo galimybes ir kels papildomai naujų iššūkių ateities kartoms.

Atgimimo aikštės antžeminio viršaus sutvarkymo projektas taip pat neatliepia kontekstualaus istorinio požiūrio, o kitu atveju realizavus šiuos sprendinius aikštėje lygaus paviršiaus naudojamas plotas bus dar mažesnis, kas reiškia, jog susiaurės Atgimimo aikštės funkcionalumas.

Pateiktas viešas projekto dokumentas yra parašytas visiškai atmestinai, neprofesionaliai ir negerbiant kliento – Klaipėdos miesto gyventojų. Šio projekto neįmanoma nuosekliai perskaityti, jame galima pastebėti daugybę teksto klaidų: daugybė rašybos, skyrybos, žodyno, gramatikos ir stiliaus klaidų bei trūkumų. Sakiniai tiesiog „sumesti“ lyg „copy-paste“ universaliu metodu, nesuderinant sakinio dalių linksnių, giminių, skaičiaus, o taip pat praleidžiant žodžius ar kartojant žodžius ar net ištisus sakinius. Taip pat yra daug klaidų paveiksluose ir jų numeravime. Dėl šių klaidų dalyje teksto neįmanoma net suprasti autorių minties. Kyla klausimas, ar miesto savivaldybės darbuotojai, prieš priimdami šį dokumentą ir viešindami,  atsakingai įvertino viešinimo procedūras. Logiškai toks dokumentas privalėjo būti atmestas arba grąžintas autoriams jį taisyti ir perrašyti iš esmės.

Projekto autoriai nurodo, jog tekste remiasi atliktu archeologiniu tyrimu ir jis pateikiamas priede, tačiau šis priedas nėra pateiktas susipažinimui. Neaišku, kuo autoriai remiasi, nes aiškinamojo rašto dalyje niekur nereferuoja ir nekomentuoja šio tyrimo rezultatų.

Prašome pridėti tyrimo dokumentą, kad suprastume, ką autoriai nutyli. Spėjame, jog autoriai manipuliuoja ir iškreiptai pateikia informaciją paveldosaugos ir atkūrimo/atstatymo klausimu.

Projekto aiškinamojoje dalyje teigiama, jog šiuolaikinė paveldosauga nepalaiko prarasto paveldo objektų atstatymo. Kaip tik šiuolaikinė paveldosauga yra įvairialypė ir atsižvelgus pagal miesto paveldo turtingumą bei reikšme taiko kitokias sąlygas ir skirtingus tikslus, todėl teiginys dėl šiuolaikinės paveldosaugos atstatymo praktikos netaikymo yra prasilenkiantis su realybe. Puikūs šios praktikos pavyzdžiai karo ir sovietmečio suniokotuose miestuose yra netolimoje mūsų kaimynystėje (puikiai žinomų mums miestų – Gdanskas, Vroclavas, Varšuva, Potsdamas, Frankfurtas prie Maino ir t.t). Autoriai patys tekste iškelia problemą, kurią vengia spręsti ir diskutuoti „turi būti numatyta, kokio laikotarpio užstatymas būtų vertingiausias“.

Kitaip tariant projekto autoriai tiesiog renkasi „lengviausią kelią“ – nespręsti šio klausimo/problemos. Kaip tik nuogąstaujame, kad archeologinių tyrimų atlikimo numatymas paraleliai atliekant statybos darbus užprogramuos atkastų vertingų požeminės aikštės dalies pamatų sunaikinimą,  kas šiuo atveju tikrai neprisideda prie šiuolaikinės paveldosaugos įgyvendinimo.

Taip pat nėra aišku, kaip atrasti pastatų pamatų fragmentai bus užkonservuojami ir išsaugomi. Atliekami išsamūs papildomi archeologiniai, ikonografiniai ir urbanistiniai tyrimai buvusios Biržos gatvės rajone leistų iš naujo persvarstyti ir iki galo įvertinti esamos koncepcijos galimybes.

Autoriai tekste traktuoja, jog aikštė pirmiau buvusi prekybinė, vėliau reprezentacinė sovietinė. Tai yra netiesa. Šioje vietoje niekada nebuvo miesto aikštės – ji atsiradusi tik sovietmečiu, o buvusio Žąsų turgaus, kuriai tariamą prekybinę funkciją galėjo priskirti autoriai, niekaip neatitinka aptariamos vietos dislokacijos. Anksčiau čia buvo užstatytas gyvenamasis Klaipėdos miesto Biržos gatvės rajonas.

Norime pabrėžti, jog mieste yra gausu istoriškai susiformavusių aikščių, kurių funkcijos nėra išplėtotos ar maksimaliai naudojamos: Teatro aikštė, Lietuvininkų aikštė, Turgaus aikštė, Geležinkelio stoties aikštė, sovietmečio aikštė Skulptūrų parke. Todėl aikštės šioje vietoje palikimas negali būti laikomas „natūralia aikštės kaita“, tai turėtų būti istorinio teisingumo atkūrimo klausimas.

Projekte teigiama, jog aplink esantys sovietmečiu ir vėliau atsiradę pastatai, kurie neturi vizualinio ir architektūrinio ryšio su valstybės saugoma XIX a. susiformavusia istorinės miesto dalies aplinka yra miesto dominantės (Muzikinis teatras, Klaipėdos viešbutis, „K ir D“).

Pastatų liekanos Biržos g. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Šie pastatai darko miesto kraštovaizdį ir neprisideda prie šiuolaikinės paveldosaugos formavimo, o tariamai naujas Atgimimo aikštės formavimas yra pateisinamas tik šių „naujadarų“ atsiradimu. Todėl, mūsų manymu. neturėtų būti prisidengiama ar remiamasi tik šiais pastatais, priimant toliau miesto istorijos ir paveldo negerbiančius sprendimus. Klaipėdos miesto dominantės (kaip ir visur Europoje istorinėse miesto dalyse) turi būti istorinio paveldo pastatai (Klaipėdoje pavyzdžiais turėtų būti Karališkojo centrinio pašto rūmai, Šv. Jono bažnyčia, neišlikę Biržos rūmai).

Papildomai atkreipiame dėmesį, jog autoriai vis akcentuoja aikštės prieinamumą iš visų pusių ir jos atvirumą judėjimo negalią turintiems žmonėms, o vėliau savo sprendiniuose siūlo didžiojoje aikštės perimetro dalyje įrengti „kalveles/pylimus“, kas akivaizdu neprisideda prie neįgaliųjų žmonių poreikių lankstaus tenkinimo.

Apgailestaujame dėl užsakovo ir projektuotojo išreikšto nederamo požiūrio į suinteresuotą paveldo išsaugojimu visuomenę, kurios teisė įtvirtinta Orhuso konvencijos nuostatose dalyvauti priimamų sprendimų eigoje ir svarstyme. Dėl tos priežasties projektas turi tenkinti ne tik savivaldybės darbuotojų asmeninius interesus, bet tarnauti viešajam interesui ir gėriui. Atlikti išsamūs kompleksiniai archeologiniai, ikonografiniai ir urbanistiniai tyrimai, kurie turi būti vieši visiems Klaipėdos mieste gyvenantiems žmonėms, o tik vėliau ieškomas sprendimas ir galimybės atkurti istorinį teisingumą, atstatant Biržos pastatą ir su juo neatskiriamai susijusią Biržos gatvę.