Lietuviai masiškai vartoja skausmą malšinančius vaistus, kurių likučiai atliekant gamtinius reikalus patenka į kanalizaciją. Kadangi Lietuvos nuotekų valyklos farmacinių medžiagų išvalyti negali, jos patenka į mūsų šalies upes bei Baltijos jūrą ir teršia aplinką.

Ekspertai teigia, kad iš pažangiausių šalių Lietuva turėtų nusižiūrėti patirtį kaip tuos teršalus „išgraibyti“ iš valyklų ir kas už šį darbą vandentiekio įmonėms turėtų apmokėti.

Pirmieji žingsniai mikroteršalų pašalinimo srityje jau žengiami ir Lietuvoje. Buvo skirtos investicijos farmacinių medžiagų ir mikroteršalų šalinimo technologijoms Kretingos nuotekų valykloje.

Rado vaistų liekanų

Pernai Kretingos valymo stotyje paimtus mėginius ištyrę mokslininkai nustatė, kad jau išvalytame vandenyje apstu net 14 skirtingų vaistų likučių. Pasak Klaipėdos universiteto mokslininko Sergejaus Suzdalevo, dominuoja trys pagrindiniai vaistai: paracetamolis, ibuprofenas, diklofenakas.

„Tai skausmą malšinantys vaistai. O paracetamolio koncentracija siekia net dešimtis tūkstančių nanogramų litre. Žinoma, kad farmacinės medžiagos atkeliauja su nuotekomis. Į nuotekas per kanalizaciją patekę medikamentų likučiai sudaro net 90 procentų taršos farmacinėmis medžiagomis ir yra pagrindinis tokios taršos šaltinis. Kadangi valyklos nepajėgia iki galo išvalyti tų farmacinių medžiagų jos patenka į aplinką“, – sako mokslininkas.

Kad mūsų šalies valymo įrengimai yra bejėgiai prieš farmacinę taršą parodė ir Švedijoje atlikti mūsų šalyje paimtų vandens mėginių tyrimai. Pasak nuotekų valymo technologės šie tyrimai parodė, kad po išvalymo vandenyje lieka 98 procentai aktyvių farmacinių medžiagų.

Neseniai vėl Kretingos miesto nuotekų valykloje apsilankę Klaipėdos universiteto mokslininkai vėl paėmė vandens mėginius, kuriuos ištyrus ir jų rezultatus palyginus su anksčiau paimtų mėginių rezultatais, bus galima pamatyti ar tarša medikamentais didėja.

Šįkart mokslininkai Kretingos miesto valymo stotyje paėmė dumblo mėginius. Dumblą dažnas ūkininkas naudoja tręšti laukams. Todėl būtina išsiaiškinti, ar jame nėra vaistų likučių, ar žmonės, patys to nežinodami, nevalgo vaistais užkrėstų produktų.

Užsienyje atlikti tyrimai parodė, kad išvalytame vandenyje likusios farmacinės liekanos daro nepataisomą žalą gyvūnijai.

Buvo pastebėti kai kurių žuvų elgsenos pasikeitimai ir netgi tai, kad vyriškos lyties žuvys įgauna moteriškos lyties žuvims būdingų savybių. Kad taip žuvis gali veikti farmacinė tarša tapo aišku po Indijoje įvykusio incidento per kurį vos neišnyko vienos rūšies grifai. Paaiškėjo, kad ši paukščių rūšis prie išnykimo ribos atsidūrė maitindamasi nuo per didelio antibiotikų ir skausmą malšinančių vaistų dozių kritusių gyvulių mėsa.

Prieš kelerius metus Klaipėdos universiteto mokslininkai kartu su dar trijų šalių mokslininkais dalyvavo trejus metus trukusiame MORPHEUS projekte, kurio tikslas buvo ne tik surinkti informaciją apie Baltijos jūros taršą farmacinėmis medžiagomis, bet ir apie pažangias farmacinės taršos valymo technologijas, kurios jau yra įdiegtos Švedijoje, Vokietijoje bei Šveicarijoje. Pasak MORPHEUS projekte dalyvavusio Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojo Valdo Lango, buvo nustatyta, kad didžiausias vaistų patekimo į aplinką šaltinis yra nuotekų valyklos.

„Į valyklas iš mūsų organizmo pašalinti vaistai pasiekia per kanalizacijos tinklus. Priklausomai nuo vaistų rūšies nuotekų valyklas jie pasiekia išsaugoję nuo 30 iki 90 procentų savo veiksmingumo. Dabartinės nuotekų valyklos nėra pritaikytos mikroteršalų išvalymui. Todėl kai kurie į šias nuotekų valyklas patekę medikamentai suyra, o kai kurių medikamentų koncentracija išvalytose nuotekose netgi padidėja. Tai daugiausia liečia antibiotikus“, – sakė V. Langas.

Turtingos šalys diegia naujas valymo technologijas

Mikroteršalai į aplinką pateks tol, kol nuotekų valymo stotyse nebus įrengti ketvirtos pakopos valymo įrengimai. Išvalyti mikroteršalus galima juos ozonuojant arba filtruojant per aktyvuotos anglies filtrus. Tačiau tokiems ketvirtosios pakopos valymo įrengimams reikia milijardinių investicijų. Nors jokio teisinio Europos Sąjungos įpareigojimo valyti mikroteršalus dar nėra, turtingesnės Europos šalys šią problemą jau ėmė spręsti valstybiniu lygiu.

Šveicarija tapo pirmąja šalimi, kuri dar 2016 metais priėmė nacionalinę programą ir užsibrėžė tikslą iki 2040 metų visų savo didžiųjų miestų valymo įrengimuose įdiegti ketvirtos pakopos valymo įrengimus. Įgyvendinus šią programą iš pusės Šveicarijoje susidarančių nuotekų būtų pašalinama 80 procentų farmacinių medžiagų. Vokietijoje ketvirtosios pakopos valymo įrengimai jau savanoriškai įdiegti daugiau kaip dešimtyje šios šalies nuotekų valymo stočių.

Po keliolika metų vykdytų tyrimų ketvirtosios pakopos valymo įrengimus savo nuotekų valymo stotyse jau ėmė diegti ir Švedija.

Pirmieji žingsniai žengiami ir Lietuvoje

Pirmieji žingsniai mikroteršalų pašalinimo srityje jau žengiami ir Lietuvoje. Buvo skirtos investicijos farmacinių medžiagų ir mikroteršalų šalinimo technologijoms Kretingos nuotekų valykloje. Šis pilotinis projektas AB „Kretingos vandenys“ jau įvykdytas. Sumontavus aktyvuotos anglies filtrus čia jau išvaloma iki 15–20 procentų visų nuotekų.

„Kretingos vandenų“ projektas svarbus patirtimi įgyta diegiant pažangią ketvirtosios pakopos valymo technologiją. Nors Europos Sąjungos direktyvų dėl mikroteršalų valymo dar nėra, tai nereiškia, kad nereikia ruoštis šios problemos sprendimui iš anksto“, – sako V. Langas.

Pasak jo, šiuo metu vyksta ES Bendrosios vandens politikos direktyvos prioritetinių medžiagų sąrašo peržiūra, o farmacijos produktai yra įrašyti tarp medžiagų kandidačių, kurioms bus nustatyti aplinkos kokybės standartai, t.y. leistinos koncentracijos. Kol kas į šį sąrašą įtraukti trys makrolidų grupės antibiotikai (eritromicinas, klaritromicinas ir azitromicinas), karbamazepinas, diklofenakas bei trys hormonai (estradiolis, etinilestradiolis ir estronas) ir ibuprofenas.

Po derybų su ES valstybėmis narėmis, pramone ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, prioritetinių medžiagų sąrašas gali būti priimtas 2023 m. pabaigoje. Tai reiškia, kad valstybės narės turės priimti būtinus teisės aktus, kad būtų laikomasi prioritetinių medžiagų sąrašo direktyvos.

„Prioritetas galėtų būti skirtas Kretingai, įdiegiant visų miesto nuotekų ketvirtinio valymo pajėgumus. Tam didesnį dėmesį ir finansinę paramą ar jos paieškai turėtų skirti tiek Lietuvos vandens politiką formuojančios institucijos, tiek ir nevyriausybinės organizacijos“, – teigia V. Langas.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius sako, kad vaistų likučių išgaudymas ne mažiau svarbus, kaip nutekamųjų vandenų tarša ftalatais. Dėl jų vandentvarkos įmonės jau dabar įvardintos teršėjomis ir baudos išrašinėjamos. Tuo pačiu metu reikiamų valstybinių taršos prevencijos sprendimų nepriimama.

Su šiomis problemomis susiduria visos Europos šalys, kurios įdėmiai analizuoja visuotinus taršos šaltinius: ftalatus ar jų dalis plastiko įpakavimo atliekas, antibiotikus, kurie nutekinami į komunalines nuotekų valyklas.

„Tikrai nesurasime konkrečios įmonės ar asmens kuris teršia, todėl būtini valstybiniai sprendimai užkardant pavojingų medžiagų naudojimą ne tik pramonėje, bet ir buityje, – sako B. Miežutavičius. – Reikia kurti naujas valymo technologijas „nukenksminti“ tas medžiagas, kurios neišvengiamai patenka ir ateityje pateks į komunalinius valymo įrenginius“.