Gyvenimas Klaipėdoje, kaip kokioje matricoje – visa realybė susideda ir lygiai taip pat lengvai išmontuojama mažesniais ar didesniais gabaliukais. Štai, kiek tokių „gabaliukų“ yra vien aplink Muzikinį teatrą: atskiras projektas Atgimimo aikštei, atskiras sankryžai priešais ją, atskiras Danės gatvei, atskiras Danės skverui, atskiras pačiam teatrui. Atskiri projektuotojai, atskiros sąmatos, atskira stilistika.
Ir tada atsitinka taip, kaip visada: apšvietimo stulpas bus būtinai ant dviračių tako. O tada dar vienas projektas visko perdarymui.
Esu tikra, kad atsiras dar vienas projektas: Atgimimo aikštės projekto vizualizacijoje pėsčiųjų perėja iš požeminio garažo į teatrą nupaišyta statmenai keturių juostų Herkaus Manto gatvei. Kai viską atkas-užkas, tada pamatys, kad ta antžeminė perėja yra nesąmonė. Tada bus dar vienas projektas, tada vėl viską perkas ir padarys požeminę perėją.
Tada mūsų anūkai paklaus: kokie idiotai galėjo taip siaubingai suprojektuoti pagrindinę reprezentacinę miesto aikštę su įvažiavimu iš gatvės, kuris žiojės, kaip kokia požeminė Atgimimo ryklė…
Žodžiu, kaip matricoj – nereali realybė ir reali ateitis. O Biržos pastatas hologramoje po kartuvėmis tarp Himalajų beržų vis labiau panašės į amžiams prarasto architektūrinio rojaus vaizdą…
Po stovinčiu akmeniu vanduo neteka.
Ir kaip sako vienas Miesto Garbės Pilietis, norint mušti lazdą rasi. Taip kad tarybos narė ne savo įkvepiančiais darbais, kurių mes nežinome, o kitų kritika Klaipėdą myli…
Linkime Poniai daugiau pozityvumo , nes tas lektoratas į kurį taikote , aktyvus tik per pilnatį .
Mane mano darbai įkvepia: išgelbėtas nuo privatizavimo Karališkasis paštas, Saulėtekio mokykla nepadovanota privačiam licėjui, galimybė Koncertų salę menų mokyklų ir LMTA studentams lankyti nemokamai, galimybė MLI muziejų ir Kultūrų komunikacijų centrą visiems Klaipėdos moksleiviams lankyti nemokamai. Tai tik keletas mano pastarųjų metų darbų.
? pasitikslinkite, kada prasideda pilnatis. Akis turim nepriklausomai nuo mėnulio fazių.
Tai tuomet viskas aišku, kodėl mūsų miestas toks sudarkytas ir neturintis visumos. Penkios auklės- vaikas be galvos. O kur miesto vyr. architekto, vyr. dailininko svarus, profesionalus požiūris?
Pritariu. Negraži ta mūsų Klaipėda, be veido. Toks jausmas, kad miestas neturi vyriausiojo architekto, kuris brėžtu bendrą miesto stilistiką. Arba turi, bet jis neėgalus. Todėl miesto reprezentacinėse vietose pastatomi tokie pastatai kaip Amberton viešbutis, arba senamiestyje prekybos centras ,,Kiras”. Žiūri ir baisiesi. Kaip sakoma, kaimo iš žmogaus nepašalinsi.
Pasikartosiu, bet čia „parkofkė” miestui tikrai nereikalinga, kaip ir Muzikiniuu teatrui. Tiek to miesto-pėstute vienas malonumas, o atvažiuot taksi į teatrą jokių nepatogumų. Ji reikalinga didele dalimi Viktorijos viešbučio būsimiems klientams. Būtų visai gražu, jei jau būtų priimtas sprendimas šiai nesąmonei, Tumai pasielgti, kaip Kaune SBA savininkai su Vienybės aikšte pasielgė-miestas parkingą įrengė, SBA už savus pasamdė vokiečių architektus, kurie, beje, už tai ir prestižinį Europos apdovanojimą gavo, ir įrengė antžeminę aikštės dalį. Bet Tumai kažin ar egzistuoja žodis „duoti” – jis pripažįsta tik žodį „gauti”. Deja…