Naujasis Klaipėdos Koncertų salės direktorius Tadas Grabys savo vadovaujamai viešajai įstaigai perka elektros lempučių už 5445 eurus. Ne už savus, žinoma, perka – už valdiškus pinigus.
Gali būti, kad tokiam žingsniui jį paskatino netyčia galvoje užsilikusios nuogirdos iš kursų reklamos mokykloje „The Atomic Garden“ bei džiazo festivalių. Tomis lemputėmis bus apšviesti visi salės užkulisiai, buhalterijos, rūbinės, bufeto bei tualetų voratinkliai, kad iš jų išgaruotų pirmtakų kvapas.
Štai toks Tado atsakas į miesto kultūros bendruomenės kritiką ir politikų susirūpinimą dėl pasipūtimo, nepagarbos ilgamečiams kultūrtrėgeriams.
Spyglys sako: puikiai! Tokie ryžtingi veiksmai! Ir dar nespėjus kojų apšilti, ir pieno, atsiprašau, džiazo putai nuo lūpų nespėjus nudžiūti.
. Įmonės gali būti kritikuojamos, tačiau tai turi būti daroma tik siekiant informuoti visuomenę apie netinkamą įmonių veiklą, o skleidžiant reputaciją bloginančią informaciją ji turi atitikti tikrovę.
Reikšti nuomonę nedraudžiama ir tą daryti teisę turi kiekvienas, tačiau labai svarbu, koks nuomonės turinys ir forma. Kai nuomonė reiškiama akivaizdžiai žeminančiomis ir menkinančiomis formomis bei priemonėmis arba paskleidžiama turint tik tokį tikslą, gali reikšti, kad ją skleidžiantis asmuo piktnaudžiauja šia teise. O tai yra draudžiama – Civiliniame kodekse (CK) yra numatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise reikšti nuomonę.
Tad jei nuomonė neetiška, nesąžininga, neturi objektyvaus faktinio pagrindo, neparemta argumentais, reiškiama nutylint tam tikrus faktus, formuoja neigiamas visuomenės nuostatas, ji pripažįstama žeidžiančia garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją.
Turbūt nekyla abejonių, kad frazės „neužsiraukit, aferistai“, „šaraškino kontora“, „nesąžininga įmonė“ kaip tik ir gali būti priskirtos neturinčioms faktinio pagrindo ir žeidžiančios įmonės dalykinę reputaciją. Tokie ir panašūs komentarai apie vieną įmonę buvo paskelbti interneto svetainėje http://www.skundai.lt. Įmonė kreipėsi į puslapio administratorius, kurie pašalino tik dalį komentarų, todėl įmonė kreipėsi į teismą.
Įdomu tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas grąžino šią bylą į apeliacinę instanciją, jog būtų atliktas pakartotinis ginčijamų teiginių vertinimas, vertinant juos proporcingumo aspektu, konkrečių faktų buvimą ar nebuvimą nustatant tik ištyrus įrodymų visumą. Galiausiai komentarai teismo buvo pripažinti žeminančiais įmonės reputaciją ir įpareigota uždrausti prieigą prie jų.
Aha, tai štai kodėl prieš (ne po!) koncertą nebuvo … tualetinio popieriaus
Apsikuopė apterštą gryčią ir baigėsi šikpopierius… 🙂