Reaguodami į viešojoje erdvėje pasklidusią žinią apie Lietuvos Vyriausybės planus Nidos švyturio komplekso statinius (Taikos g. 10 A, Neringa) ir du poilsio namus su teniso kortais (G. D. Kuverto g. 14, Neringa) perduoti valstybės įmonei Turto bankas ir parduoti viešajame aukcione, Neringos kultūros bendruomenės atstovai, susijungę į iniciatyvinę grupę, parengė atvirą laišką–kreipimąsi „Dėl nekilnojamojo turto išsaugojimo visuomenės reikmėms“, adresuotą Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Po juo kviečiami pasirašyti visi neringiškiai, o taip pat Neringos kultūrai nusipelnę žmonės – Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatai, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo, Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo nariai, Neringos garbės piliečiai – visi, kurių gyvenimas, veikla vienaip ar kitaip siejasi su Kuršių nerija ir kurie nėra abejingi Neringos ateičiai.

Atviras laiškas-kreipimasis dvi savaites bus Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešojoje bibliotekoje Nidoje ir jos filialuose – Juodkrantėje, Preiloje, taip pat Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Pervalkos Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.

Iniciatyvinė grupė taip pat surengs atvirą forumą internetinėje erdvėje, jo metu visuomenė galės detaliau susipažinti su ketinamais parduoti objektais ir ateities vizijomis – kaip šie statiniai galėtų būti įveiklinti, kad tarnautų visuomenės reikmėms ir kurtų pridėtinę vertę. Forumo data bus paskelbta atskirai.

Skelbiame kreipimosi tekstą, kurį pasirašo Vitalija Teresa Jonušienė, dr. Lina Motuzienė, Aušra Feser, Norbertas Airošius, Edita Lubickaitė, Gražina Žemaitienė, Rūta Žeimienė ir Raimonda Meyer-Ravaitytė.

Dėl nekilnojamojo turto išsaugojimo visuomenės reikmėms

Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Kreipiamės į Jus, gindami viešąjį interesą ir prašydami visuomenės reikmėms išsaugoti Nidos švyturio komplekso statinius (Taikos g. 10 A, Neringa) ir du poilsio namus su teniso kortais (G. D. Kuverto g. 14, Neringa), atsisakant ketinimų juos perduoti valstybės įmonei Turto bankui ir parduoti viešajame aukcione.

Nacionaliniu parku ir UNESCO saugoma teritorija tapusi Kuršių nerija šiandien išgyvena labai pavojingą laikotarpį – nyksta vietos bendruomenė, o nekilnojamojo turto vystytojai Neringą verčia miegamųjų namų rajonu, poilsio namus perstatydami į atostogų apartamentus.

Prieškariu ir pokariu brangiai sukurta kurorto infrastruktūra menksta, nebelieka ne tik viešbučių, bet ir nebrangių poilsio namų, kur galėtų apsigyventi vidutines pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai, tarp jų – vaikai ir jaunimas.

Paskutinieji išlikę visuomeninės paskirties objektai yra neįkainojamos vertės – naujos statybos Neringoje uždraustos, urbanistinė plėtra čia nenumatyta.

Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo jaunos Lietuvos Respublikos Seimas priėmė toliaregišką sprendimą – visą Kuršių nerijos žemę paskelbė išimtine valstybės nuosavybe, neleisdamas jos privatizuoti ir išparduoti. Tačiau pastatų savininkai gali būti ir valstybė, ir savivaldybė, ir privatūs fiziniai ar juridiniai asmenys.

Po devyniasdešimtųjų metų privatizavimo bangos liko daugybė neatitaisomų klaidų – Neringoje privatizuoti uostai, prieplaukos, automobilių stovėjimo aikštelės iki šiol kelia didžiules problemas ginant viešąjį interesą.

Turime užkirsti kelią dar dviem galimoms klaidoms:

1. Nidos švyturys – vienas svarbiausių Nidos tapatybės simbolių, o švyturio papėdėje esantys pastatai ir jų priklausiniai yra neatskiriama istorinio švyturio komplekso dalis – nedaloma ir neparduotina!

Nidos švyturys skaičiuoja 146 metų istoriją. Vertiname, kai Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nidos švyturys buvo perduotas Neringos savivaldybei, o ši patikėjimo teise perdavė švyturį administruoti savivaldybės biudžetinei įstaigai Neringos muziejams.

Per porą metų švyturį aplankė rekordinis žmonių skaičius: 2020 m. – 9980, 2021 m. – 15 000! Neringos muziejai įrodė ne tik galintys efektyviai administruoti ir įveiklinti jiems perduotą turtą – Nidos švyturį, bet ir pajėgūs objekte sukurti pridėtinę kultūrinio turizmo vertę.

Švyturio statinių komplekse planuojama įkurti unikalų interaktyvų Šviesos muziejų, sukurti atviras visuomenei menininkų dirbtuves, specializuotą lauko skaityklą-kavinę. Kompleksas siūlys apsilankymo paslaugų paketus kurorto gyventojams, svečiams, mokiniams, studentams ir turistams, kuriuose bus derinamos kultūrinių paslaugų vartojimo ir aktyvaus poilsio galimybės.

2. Kitas pardavimui paruoštas objektas – buvę poilsio namai „Medikas“, kurių komplekse yra kultūros paveldui ypatingai reikšmingas prieškarinis Kopų prižiūrėtojo namas. Minėtas kompleksas iš karto, be papildomų investicijų galėtų tapti daugiafunkciniu apgyvendinimo objektu.

Per pastaruosius trejetą metų beveik 100 proc. pabrangus nekilnojamam turtui ir jo nuomai Neringoje, vietos bendruomenė nebeturi galimybių pritraukti aukščiausios kvalifikacijos specialistų (medikų, mokytojų, sporto trenerių, kultūros, turizmo darbuotojų), o taip pat kurortui būtinų gelbėtojų, kopų prižiūrėtojų ir pan. Dėl didelių nuomos kainų iš Neringos pasitraukė daugiau nei penkiolika metų vykusios Nacionalinė moksleivių akademijos ir kitos stovyklos. Suorganizuoti mokslininkų, kultūrininkų edukacijas, menininkų plenerus, sporto specialistų renginius ir stovyklas tapo dideliu iššūkiu.

Remiantis kitų šalių praktika, panašiose savivaldybėse yra numatomi aukštų nuomos kainų kompensaciniai mechanizmai. To Lietuvoje nėra, o vieno specialisto apgyvendinimas vasaros laikotarpiu Neringoje kainuoja ne mažiau nei 1500 Eur per mėnesį.

Buvę poilsio namai „Medikas“ yra paskutinis dar likęs neįveiklintas visuomeninis objektas, tinkamas specialistų ir mokinių apgyvendinimui. Jo neišsaugojus nei biudžetinės, nei nacionalinės švietimo ir kultūros įstaigos neturės galimybių mokėti rinkos diktuojamų nuomos kainų ir Neringoje nebegalės tęsti savo veiklų.

Pavyzdiniu švietimo objektu yra tapusi Nidos meno kolonija (Vilniaus dailės akademijos padalinys), per 11 metų išplėtojusi rezidencijų veiklas, įrengusi edukacines (darbui su aukščiausio lygio garso, vaizdo aparatūra) bei apgyvendinimo erdves. Menininkams iš įvairių šalių sudarytos sąlygos kūrybinei ir tiriamajai veiklai, vykdomos doktorantūros stovyklos. Visos apgyvendinimo erdvės čia rezervuotos bent metus į priekį ir jokių papildomų galimybių priimti kitų įstaigų specialistų, mokinių, sportininkų ši įstaiga neturi.

Tuo tarpu nekilnojamojo turto vystytojai, supirkę buvusius poilsio namus, eina pačiu lengviausiu keliu, garantuojančiu jiems greičiausią investicinę grąžą, įrengia apartamentus ir juos parduoda.

Suteikdama nacionalinio parko statusą, pateikdama dokumentus dėl’ Kuršių nerijos įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, Lietuva įsipareigojo ne tik išsaugoti šios ypatingos teritorijos gamtinį ir kultūrinį paveldą, suteikti galimybę lankytis joje mūsų šalies ir viso pasaulio žmonėms, bet ir išsaugoti vietos bendruomenę kaip lokalios tapatybės garantą.

Šio laikmečio pokyčiai kelia realią grėsmę Neringos kurortui prarasti savo statusą ir virsti tik uždara antrą nekilnojamąjį turtą turinčių piliečių epizodinio buvimo vieta.

Prašome atkreipti dėmesį į Neringos specifiškumą, įvertinti tai, kad Neringoje yra uždraustos naujos statybos ir neleisti parduoti paskutiniųjų visuomeninės paskirties objektų.