Klaipėdos apygardos teisme pagaliau įsibėgėja byla, kurioje uostamiesčio savivaldybė iš Klaipėdos baseiną stačiusios bendrovės „Axis Industries“ siekia prisiteisti 1,15 mln. eurų, už kuriuos galėtų pašalinti daugybę defektų.

Paskutinių dviejų, apie pusantros darbo dienos trukusių posėdžių metu bylos šalims atstovaujantys advokatai dėstė įvairiausius argumentus bei nuomones – nuo versijos, kad rangovas jau yra pasiruošęs nepalankiam teismo sprendimui ir praktiškai nebevykdo veiklos, iki teiginių, kad dėl daugelio defektų yra kaltas baseino koncesininkas, naudojantis netinkamą chemiją.

Naujasis Klaipėdos baseine, kuris, kaip skelbta, turėjo būti vienas moderniausių Baltijos šalyse, pilnas įvairiausių defektų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Iki nagrinėjimo pradžios – beveik trys metai

16,57 mln. eurų atsiėjęs naujasis baseinas buvo atidarytas 2018-ųjų birželį – kaip dabar aiškėja, nepašalinus daugybės defektų, kurie buvo užfiksuoti atitinkamame akte. Vėliau jų atsirado dar daugiau ir galiausiai Klaipėdos savivaldybė 2019-ųjų pavasarį kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų rangovus – „Axis Industries“ ir jau bankrutavusią UAB „Deglas“ – atlikti atitinkamus darbus.

2020 m. kovą vykusio pirmojo parengiamojo posėdžio metu „Axis Industries“ advokatė Lina Šimė pateikė priešieškinį savivaldybei dėl esą neteisėtai gautos per 100 000 eurų dydžio bankinės garantijos grąžinimo, o savivaldybei byloje atstovaujantis advokatas Gintaras Aleknavičius paprašė skirti baseino ekspertizę.

Galiausiai buvo atliktos net dvi ekspertizės ir savivaldybė pakeitė ieškinio reikalavimą – prašo priteisti 1,15 mln. eurų defektams šalinti ir 8 proc. metines palūkanas.

Byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti tik praėjusią savaitę.

Architektai „,muilinasi”

Už 509 000 eurų techninį baseino projektą parengusios Olandijos kompanijos „Slangen+Koenis International B. V” ir Lietuvos architektų biuro „Cloud architektai“ atstovai baseino atidarymo iškilmių metu tikino, kad „statybų kokybė yra puiki ir Klaipėda gali didžiuotis vienu iš moderniausių baseinų Europoje”.

Baseino atidarymą simbolizavusią juostelę kirpę asmenys šypsenomis ir oficialiomis pagyrūniškomis kalbomis maskavo faktą, kad baseinas buvo priimtas pasirašant aktą, patvirtinusį, jog čia dar likę daug defektų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Dabar trečiuoju asmeniu byloje esantys architektai tiesiog „nusimuilino”, nors bylos dalyviai kelia versijas, kad problemas užprogramavo jau pats projektas.

Bylą nagrinėjantis teisėjas Marius Dobrovolskis pastebėjo, kad po parengiamojo posėdžio „Cloud architektai” „jokios reakcijos nepareiškė” ir dar nė karto jų atstovas nebuvo prisijungęs prie nuotoliniu būdu rengiamų teismo posėdžių.

Taika vis dar galima?

Prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės teisėjas dar kartą perklausė šalių, ar jos tikrai išnaudojo visas galimybes taikiai susitarti.

„Yra du ekspertizės aktai, yra tam tikrų prieštaravimų, manau, kad tikrai galite atsisėsti prie derybų stalo, pasikvieti kitus ekspertus, kuriais pasitikite, ir bandyti išsispręsti bylą taikiai. Greičiau užsibaigtų ginčas ir turėtumėte rezultatą, kurį galite pasiekti abipusių derybų ir nuolaidų būdu. Yra teisminė mediacija, galima prašyti tokios pagalbos. Visi matome, kad kažkas su tuo baseinu yra ne taip. Klausimas, kas kaltas dėl tų trūkumų atsiradimų ir kokios išlaidos jų šalinimo, ir kas jas turi padengti”, – kalbėjo teisėjas.

Savivaldybei atstovaujantis advokatas G. Aleknavičius sutiko, kad visos galimybės ginčą baigti taikiai dar nėra neišnaudotos ir savivaldybė esą yra suinteresuota taika, bet kartu yra saistoma teisės aktų ir „negali beatodairiškai” naudotis tokia galimybe.

„Yra dvi kardinaliai prieštaraujančios ekspertizės, kol tai nepašalinta, galimybė derėtis yra ribota. Su dažymo darbus atlikusia įmone jau pradėtas derybos, lieka tik techninio požiūrio detales, kur ir kada bus pašalinti defektai. Po ekspertų apklausos būtų galima spręsti, ar galima taikiai susitarti”, – teigė G. Aleknavičius.

„Axis Industries” advokatė L. Šimė patikino, kad jos klientas yra atviras pasiekti taiką mediacijos būdu, mes netiki, kad be jos galima tai pasiekti. Tačiau G. Aleknavičiaus nuomone, ir mediacija galima tik „pašalinus kardinalius prieštaravimus dėl ekspertizių aktų” – pirmąją ekspertizę atlikęs teismo ekspertas Artūras Sabeckis nurodo ženkliai mažesnes defektų šalinimo išlaidas nei antrąją atlikęs kitas teismo ekspertas Tomas Monstavičius.

Liko apie šimtas nepašalintų defektų

L. Šimei teiraujantis, kodėl savivaldybė pasirašė galutinį baseino priėmimo aktą, kai dar buvo gausybė trukumų, G. Aleknavičius aiškino, kad užsakovas neturi teisės atsisakyti priimti statinio, jei egzistuojantys trūkumai nėra esminiai ir netrukdo jo eksploatuoti.

„Axis Idustries” advokatei pareiškus, kad didžioji dalis 2018 m. gegužę surašytame akte nurodytų trūkumų buvo pašalinta, savivaldybei atstovaujantis teisininkas su tokiu vertinimu nesutiko – esą buvo pašalinta tik apie šimtas defektų, o jų iš viso buvo apie 200.

„To negalima vadinti bendradarbiavimu”, – teigė G. Aleknavičius.

Jis negalėjo pasakyti, kokius defektus savivaldybė pašalino pati už tą 100 tūkst. eurų bankinę garantiją.

Kalta agresyvi chemija?

L. Šimė dėstė, kad „Axis Industires” metus geranoriškai bendradarbiavo ir buvo pašalinta daugiau nei 100 defektų, kurie buvo nulemti jos darbų.

„Vėliau pradėjo girdėti priekaištus, kurie nėra susiję su jos atsakomybe. Gal kai kas dingo. Bendrovė nesutinka ir su tais defektais, kuriuos nulėmė projekto trūkumai. Projektuotojai padarė įvairių klaidų, jų nepastebėjo nei jie patys, nei projekto ekspertizę atlikusi „Klaipėdos ekspertizė”. Taip pat yra netinkama baseino eksploatacija, o savivaldybė kažkodėl proteguoja koncesininką”, – kalbėjo rangovo advokatė.

Anot jos, būtent netinkama priežiūra ir lėmė tiek nardymo šachtos, tiek su kitų elementų korodavimą.

Prarūdijusi 9 metrų gylio ir 8 metrų skersmens nardymo šachta baiminantis, kad iš jos gali išsilieti visas vanduo buvo uždaryta dar 2020-ųjų vasarą. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Ekspertas Darius Kalibatas paėmė skirtingus vandens mėginius ir padarė išvadą, kad geležis net 30 kartų viršija normą ir tai turi įtakos metalinių elementų korodavimui, naudojama ypatingai agresyvi chemija. Jei į naują benzininį automobilį pili dyzelį, negali reikalauti pardavėjo atsakomybės dėl jo defektų. Plienas panaudotas tinkamas, koncesininkas turėjo naudoti profesionalią chemiją, kuri neėsdintų nerūdijančio metalo”, – teigė advokatė.

Pasak jos, Nyderlandų bendrovės „Variopool B.V.” narai, atlikę apžiūrą, konstatavo, kad baseino dugnas yra nevalomas, užterštas dumblu, kuris ardo konstrukcijas, į baseiną leidžiamos netinkamos cheminės medžiagos. Teismo ekspertas D. Kalibatas esą irgi savo išvadose mini agresyvią chemiją.

Pasak G. Aleknavičiaus, savivaldybė domėjosi, kokią chemiją naudoja koncesininkas ir buvo nuspręsta, kad ji tinkama – esą reikia keisti ne chemines medžiagas, o metalines konstrukcijas.

L. Šimė taip pat minėjo, kad baseino direktorė du kartus buvo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) bausta už netinkamų chemijos medžiagų naudojimą, netinkamą baseino priežiūrą. 2019 m. buvo konstatuota, kad į baseiną pilamas rūgštinių akumuliatorių elektrolitas. Esą direktorė buvo nubausta už 8 higienos normų pažeidimus.

NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas „Atvirai Klaipėdai” patvirtino, kad baseino vadovei buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai – vienas iš patikrinimų esą buvo atliktas gavus skundą. R. Grigaliūnas sakė, kad grįžtamojo patikrinimo metu trūkumai buvo pašalinti, baseino vadovė paskirtų nuobaudų teismui neskundė.

Tuo metu Klaipėdos baseino advokatas Gediminas Juknevičius teismo posėdžio metu dėstė, kad NVSC pirmojo patikrinimo metu „nelabai suprato, ką parašė”, nes po poros savaičių grįžtamojo patikrinimo metu jau konstatavo, kad baseino priežiūrai sieros rūgšties tirpalams naudojamas pagal paskirtį ir gamintojo instrukcijas.

„Visi saugos duomenų lapai patvirtina, kad jis gali būti naudojamos baseinams, su jais susipažinęs NVSC suprato, kad sieros rūgšties tirpalas yra rūgštinių akumuliatorių elektrolito sinonimas. Iš kitų baseinų – Kauno plaukimo mokyklos ir „Girstučio” yra gauti atsakymai, kad ir jie naudoja tokias medžiagas, jos yra saugios ir jokios konstrukcijos ten nerūdija”, – sakė G. Juknevičius.

Pasak jo, firmos „Variopool B.V.” išvados yra šališkos, nes ji esą susijusi su „Axis Industies”, nepatenkinta, kad iš jos neperkamos cheminės medžiagos.

Subrangovu buvusios ir nardymo šachtą baseine įrenginėjusios bendrovės „Montuotojas” advokatas Modestas Petrauskas tikino, kad jo klientas visus darbus atliko pagal techninį projektą, naudojo tinkamą plieną, suvirinimo darbai esą irgi buvo atlikti tinkamai.

„Darbai buvo priimti, jokių trūkumų nebuvo nustatyta. Trūkumai atsirado arba dėl netinkamo eksploatavimo naudojant agresyvią chemiją, arba projektinių techninių sprendinių – buvo parinktas netinkamas plienas”, – teigė advokatas.

Anot jo, teismo eksperto T. Montavičiaus išvada apie panaudotą netinkamą plieną esą yra diletantiška. Bendrovė „Metalinox”, prekiaujanti plienu ir Vyriausybės įsteigta VšĮ Technikos priežiūros tarnyba paaiškino, kad tiesiog skiriasi to paties plieno žymėjimas – vienoks jis yra olandų, kitoks – anglų kalboje.

„Techniniame projekte patys projektuotojai naudojo tai vieną, tai kitą žymėjimą”, – akcentavo M. Petrauskas.

Anot jo, kad ekspertas T. Monstavičius „nesupranta, apie ką kalba”, rodo ir tai, kad jis savo išvadose suvirinimo vielą vadina elektrodu.

„VGTU dekanas patvirtina „Montuotojo” kokybės vadovo išvadą, kad abu suvirinimo metodai tinkami, turi panašias antikorozines savybes. Mokslininkai teigia, kad koroziją galėjo sukelti chloro sąveika su metalu”, – teigė M. Petrauskas.

Klaipėdos savivaldybės advokatui G. Aleknavičiui pasiteiravus, kodėl tada „Montuotojas” sutiko pakeisti viršutinį nardymo šachtos žiedą, M. Petrauskas teigė, jog tai buvo padaryta, nes buvo „nedidelės vertės darbai”.

Pusės milijono vertės kompiuteris

Pasak L. Šimės, didžiausias defektas, kurio pašalinimas vertinamas beveik puse milijonų eurų ir su kuriuo nesutinka „Axis Industies” – pastato valdymo sistemai skirtas kompiuteris.

„Yra aktas, kuriame patvirtina, jog Savivaldybės atstovas Romualdas Stasiulis perima nešiojamą kompiuterį”, – teigė ji.

Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus patarėjas R. Stasiulis „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad baseino paleidimo metu buvo „ir kompiuteris, ir programos, nes kitaip nebūtų buvę galima pradėti eksploatuoti”

„Bet greičiausiai buvo tik riboto laiko licencinės programos – po kokio pusės metų jų neliko”, – sakė tarnautojas.

Klaipėdos baseino advokatas Gediminas Juknevičius teismo posėdžio metu aiškino, kad rangovas perdavė tik kompiuterį, skirtą sportininkų rezultatų stebėjimui. Anot jo, turėjo būti perduotas ir kitas su BMS (angl. Building management systems, pastatų valdymo sistema), tačiau tai nebuvo padaryta.

„Tai paaiškėjo, kai išsijungė buvusi minimali valdymo sistema. Pasirodo, kad niekada nebuvo licencijos, buvo įdėtas USB raktas su derintojo programine įranga. Nebuvo jokios naudotojo ar valdytojo licencijos. Derintojas įdėjo savo raktą su minimalia, riboto naudojimo įranga, ir po dviejų metų išsijungė visos valdymo sistemos. Paliko tą raktą, viskas buvo priduota, ir taip apgavo. Rašėme pretenzijas savivaldybei, galiausiai koncesininkas programą nupirko savo lėšomis, nes kitaip būtų reikėję baseiną uždaryti”, – sakė G. Juknevičius.

Pasak jo, jei funkcionuotų tokia BMS, kokia ir buvo numatyta projekte, pastato išlaikymo energetiniai kaštai būtų apie trečdaliu mažesni.

Pasiruošė „pabėgti” nuo teismo sprendimo?

G. Juknevičius teigė, kad šioje sudėtingoje byloje „Axis Industries” naudoja motyvus, kuriais iškraipo, nutyli rašytinius įrodymus, bandoma supainioti, suklaidinti teismą – esą pasakoma A, bet nepasakoma Z.

„Koncesininkas dabar perka programinę įrangą, kurios licencija pasibaigė, dėlioja kibirėlius surinkti pro stogą bėgantį vandenį, valo pro fasadą patenkantį vandenį nuo palangių, keičia trosus. Tokių darbų naujame objekte tikrai nereikėtų atlikti”, – kalbėjo advokatas.

Pasak jo, koncesininkui tik perėmus baseiną iškart buvo pastebėta daug trūkumų, taip pat ir esminių, trukdančių tinkamai eksploatuoti pastatą. Dėl to jis iškart samdė teismo ekspertą Eriką Lenkevičių, kad jis atliktų visą pastato auditą, nustatytų, ar statybos darbai atitiko reikalavimus, ar egzistuoja defektai, kad vėliau nekiltų ginčo, jog jie atsirado dėl netinkamos eksploatacijos.

Anot G. Juknevičiaus, Klaipėdos baseino atstovai dar statybų eigoje dalyvavo, žiūrėjo, teikė pastabas, bet vėliau „rangovo buvo išprašyti”.

„Eksploatacijos eigoje išryškėjo ir naujų defektų. Neesminius defektus rangovas bandė šalinti, bet ne pagrindinius baseino skaudulius, kurie ženkliai didina eksploatavimo kaštus, jų nešalina”, – kalbėjo advokatas.

G. Juknevičius atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad „Axis Industries” šiuo metu beturi tik du darbuotojus, jokių projektų esą nebevyko, viešuosiuose pirkimuose nebedalyvauja, pajamų nebegauna.

„Kažin, ar begalėtų įvykdyti tokius įpareigojimus. Mano vertinimu, tai iš anksto buvo suplanuotas nesąžiningas veiksmas, kaip pabėgti nuo teismo sprendimo vykdymo. Tiesiog pataupė savo naudai savivaldybės sąskaita, neįrengdamas medžiagų, neįsigydamas programų, keisdamas techninio projekto sprendinius. Kai tik gavo ieškinį, tai sustabdė savo veiklą. Turto neteko beveik viso”, – kalbėjo G. Juknevičius.

Jis savo versiją grindė portalo rekvizitai.lt pateikiamais duomenimis, kad „Axis Industries” ilgalaikis turtas nuo 29,4 mln. eurų 2017 m. sumažėjo iki 157 tūkst. 2020-aisiais. 2018 m. įmonės pelnas siekė 10,6 mln. eurų, o 2020 m. jau patyrė 219 tūkst. eurų nuotolių.

„Per tris savaites negalėjo surūdyti konstrukcijos dėl baseino kaltės. Statytojai patys užpylė pirmą vandenį su savo chemija. Yra statybinės rangovo paliktos šiukšlės po baseino konstrukcijomis – tinko, betono likučiai”, – sakė Klaipėdos baseino advokatas, vardijęs ir konkrečius defektus: per fasadą lyjant lietui į vidų patenka vanduo; dėl nesandaraus stogo per atlydį ar didesnį lietų sporto į salę bėga vanduo; nesandari masažinė vonia – vanduo iš jos bėga į žemesnį aukštą; ledo generatorius negamina ledo; neveikia chloro generatorius; neįrengti alsuokliai trapuose ir dėl to sklido blogas kvapas; neveikia pusė ventiliacinių kamerų; netinkamo slidumo danga; surūdijusi nardymo šachta.

Gali apklausti ir techninį prižiūrėtoją

Baseino statybų techninę priežiūrą, savivaldybei atsiėjusią 8 674 eurus, vykdė UAB „Kelvista“.

Jai teisme atstovaujanti advokatė Monika Misiūnienė tikino, kad už darbų rezultatą „labiausiai atsakinga” yra „Axis Industries”. Advokatė tikino, kad „Kelvistas” tinkamai vykdė savo paslaugas, teikė pastabas dėl statybos darbų.

„Jokių pretenzijų dėl techninės priežiūros iš savivaldybės negauta, už viską atsiskaityta, niekada jos nekvietė į pasitarimus dėl defektų. Savivaldybė pasirašė priėmimo aktą ir taip atleido nuo atsakomybės prižiūrėtoją ir prisiėmė riziką, juolab kad rangovas pripažino tuos defektus”, – teigė M. Misiūnienė.

Anot jos, už tokius akivaizdžius trūkumus kaip BMS kompiuterio nebuvimas turėtų atsakyti pati savivaldybė, nes privalėjo juos pastebėti priimdama baseiną.

Advokatės teigimu, techninę priežiūrą baseine vykdęs techninis prižiūrėtojas Algirdas Būga daugelio dalykų jau neprisimena, bet kartu tikina, kad tame objekte visa dokumentacija buvo tinkama.

Klaipėdos baseino advokatui G. Juknevičiui paprašius A. Būgą apklausti teisme, tokį prašymą palaikė ir „Axis Industries” advokatė L. Šimė, nes, anot jos, „dėl didžiosios dalies defektų yra atsakingas techninis prižiūrėtojas” – taip esą nurodoma ir vienoje iš ekspertizių.

Teisėjas sutiko su tokiu prašymu, bet A. Būga bus apklausiamas tik tokiu atveju, jei Klaipėdos baseinas padengs jo atvykimo ir vienos darbo dienos atlygio dydžio išlaidas.

Reklama: elektrolitai