Tyrimas: kaip atrodo lietuviška, latviška ir estiška svajonės

Konsultacijos

„Svajonių darbas“, „naujas automobilis“, „sveikas vaikas“, „mano namai“, „geras laikas“ – tai frazės, kuriomis žiniasklaidoje apibūdinamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų svajonės, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas. Tiesa, trys Baltijos šalių tautos turi ir bendrų troškimų, ir nemažų skirtumų – lietuvių svajonės viešojoje erdvėje dažniausiai siejamos su darbu, latvių – gyvenimu, o estų – laiku.

Estijos ir Lietuvos žiniasklaidoje žodis „vaikas“ laikomas ypač svarbiu – visose demografinėse grupėse jis yra tarp dažniausiai minimų, o Latvijoje vaizduojamas platesnis šeimos suvokimas – prioritetas teikiamas ne „vaikui“, o „šeimai“, „santykiams“.

„Luminor“ banko užsakymu atliktame žiniasklaidos tyrime pirmą kartą analizuota, kaip svajonės ir laimės portretai vaizduojami populiariausiuose Baltijos šalių interneto naujienų portaluose, pramoginėje žiniasklaidoje, regioniniuose ir verslo leidiniuose. Iš viso ištirti keli šimtai tūkstančių publikacijų ir reportažų, kuriuos pernai paviešino maždaug 650 žiniasklaidos priemonių Lietuvoje, 450 Estijoje ir apie 600 Latvijoje.

Paaiškėjo, kad per mėnesį žodis „svajonė“ Lietuvos žiniasklaidoje 2021 m. minėtas vidutiniškai 2700 kartų, Estijos – 1220, Latvijos – 2000 kartų. Žodis „laimė“ per mėnesį Lietuvos žiniasklaidoje paminėtas vidutiniškai 1350 kartų, Estijos leidiniuose ir portaluose – 1700, Latvijos – 1300 kartų.

„Panašu, kad apie svajones dažniau rašoma Lietuvos ir Latvijos žiniasklaidoje, o Estijoje dažniau vartojama laimės sąvoka. Iš tyrimo rezultatų galime susidėlioti įdomų paveikslą, kaip viešojoje erdvėje vaizduojami svajonių receptai – lietuviška svajonė dažniausiai siejama su darbu, o latviška – su gyvenimu. Estijos žiniasklaidoje tiek žodis „svajonė“, tiek „laimė“ dažniausiai minimi kartu su „metais“ ar kitu laiką apibūdinančiu žodžiu, taip pat minimas „žmogus“, – komentavo „Luminor“ banko komunikacijos vadovė Lietuvoje Indrė Baltrušaitienė.

Anot tyrimo rezultatų, latvių ir lietuvių svajonės yra labiau kolektyvios – dažniau nei Estijoje minima šeima, vaikai, darbas. Tuo tarpu Estijos žiniasklaidoje dažniau vertinamas ir individualumas – greta žodžių „svajonė“ bei „laimė“ minimas „žmogus“, „lyderystė“, „idėjos“ „išskirtinumas“.

Lietuvos viešojoje erdvėje „svajonė“ dažniausiai apibūdinama kartu su žodžiu „darbas“ – šių dviejų žodžių junginių per 2021 metus žiniasklaidoje buvo net 33 tūkstančiai. Taip pat dažnai minimi „vaikas“ (30 tūkst. kartų), „šeima“ (21 tūkst.). Latvijos ir Estijos žiniasklaidoje svajonės su darbu siejamos žymiai rečiau – per metus tokie žodžių junginiai kaip „svajonių darbas“ ar „svajoju dirbti“ paminėti apie 5 tūkst. kartų.

„Palyginę trijų šalių tyrimų rezultatus galime matyti, jog svajonė su darbu žymiai dažniau siejama Lietuvoje, nei Estijoje ar Latvijoje. Yra ir daugiau ryškių skirtumų. Estijos ir Lietuvos žiniasklaidoje žodis „vaikas“ laikomas ypač svarbiu – visose demografinėse grupėse jis yra tarp dažniausiai minimų, o Latvijoje vaizduojamas platesnis šeimos suvokimas – prioritetas teikiamas ne „vaikui“, o „šeimai“, „santykiams“, – sakė I. Baltrušaitienė.

Kaimyninėje Latvijoje „svajonė“ dažniausiai minėta kartu su žodžiu „gyvenimas“ – skaitomiausiuose naujienų portaluose tokių žodžių junginių rasta daugiau nei 8 tūkstančiai. Panašiai tiek „gyvenimo“ rezultatų aptikta ir Estijoje, o Lietuvos portaluose ir leidiniuose „svajonė“ ir „gyvenimas“ – nesiejami.

Latvijos gyventojams svajonė dažnai asocijuojasi ir su namais – šių dviejų žodžių junginiai pernai vartoti apie 7 tūkst. kartų.

Didžiausiuose Estijos naujienų portaluose pernai „svajonė“ dažniausiai minėta kartu su žodžiu „metai“ – tyrime aptikta apie 14 tūkst. tokių junginių. Antras pagal populiarumą – „žmogus“, kuris prie „svajonės“ šliejosi daugiau nei 10 tūkst. kartų.

Šis tyrimas – dalis „Luminor“ banko vykdomo projekto „Tiems, kuriems rūpi“, kuriuo skatinama Baltijos šalių gyventojus atvirai kalbėti apie savo troškimus su artimaisiais ir savo tėvų ar senelių svajonėmis dalintis specialiai projektui sukurtoje internetinėje svetainėje. Vasario mėnesį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atsitiktiniu būdu bus atrinktos trys svajonės, o jų įgyvendinimu pasirūpins bankas.

INFORMACIJA

„Luminor“ užsakymu Baltijos šalių žiniasklaidos tyrimą Lietuvoje atliko žiniasklaidos tyrimų bendrovė „Mediaskopas“, Latvijoje bendrovė LETA, Estijoje – BMMG. Analizuoti visi 2021 m. žiniasklaidos pranešimai, kuriuose kalbama apie laimę ir svajones. Tyrimas apėmė kelis šimtus tūkstančių publikacijų ir reportažų, kuriuos publikavo maždaug 650 žiniasklaidos priemonių Lietuvoje, 450 Estijoje ir apie 600 Latvijoje.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Konsultacijos

Sukčiai prisidengia Lietuvos pašto vardu

Gyventojai perspėjami, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo bandymų apgaulės būdu išvilioti lėšas, prisidengiant Lietuvos pašto vardu. Gyventojams siunčiamos SMS žinutės su ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Konsultacijos

Tyrimas: į kokius žmones dažniausiai taikosi sukčiai?

Net 2 iš 3 Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus susidūrė su finansiniais sukčiais, rodo neseniai „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. ...
2023-12-20
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Baltijos jūroje - palankios sąlygos vystyti vėjo parkus

Baltijos jūroje yra palankios sąlygos vystyti jūrinio vėjo parkus, rodo ispanų specialistų atlikti vėjo greičio ir kiti hidrometeorologinių parametrų tyrimai. ...
2023-10-06
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This