Ar Klaipėdos garbės pilietis Valentinas Greičiūnas inicijuos buvusio kolegos Petro Šadausko kūrybinių teisių gynimą?

Mums rašo

Virginija Jurgilevičienė
2022-01-27

Komentarų: 10

Sausio 21 d. K. Donelaičio skvere rinkosi Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Ji išvažiuojamojo posėdžio metu susitiko su klaipėdiečiais ir išklausė jų pastabas dėl Donelaičio skvero sutvarkymo.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Tarp klaipėdiečių, kurie atvyko išsakyti savo pageidavimus dėl skvero sutvarkymo, buvau ir aš. Miestiečiai, kurie atvyko į Donelaičio skverą, prašė protokoluoti jų pasisakymus. Susirinkusius nuramino, kad daromas įrašas.

Mano pasisakymas buvo tuoj po aktyvaus klaipėdiečio Virginijaus Partauko. Parodžiau nuotrauką, kurioje skveras nufotografuotas žiemos metu. Joje medžiai be lapų ir aiškiai matyti, kad liepos susodintos tvarkingai, eilėmis. Šiai liepų kompozicijai yra apie 200 metų. Laikas, karai, neatsakingi miesto vadovai Klaipėdoje sunaikino daug ką, tačiau šį parką išsaugojo. Mūsų pareiga jį palikti kuo mažiau pakeistą.

Medžiai, kuriems jau ne vienas šimtas metų, tvirtai įsikabinę šaknimis į žemę, nes nuo stiprių pajūrio audrų jie tik palinko. Liepų pasvirimo kreivė yra nuo vakarų pusės į rytų, atrodo lyg stovėtume šalia jūros. Visi skvero medžiai turi būti išsaugoti.

Šalia manęs stovėjo Dalia Kiseliūnaitė. Ji kalbėjo Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ vardu.

Tiesa, kitų klaipėdiečių pasisakymų nesiklausiau, tačiau tikiuosi, jog protokole mūsų reikalavimai bus užfiksuoti. Balsavimo teisės neturime, ją turi tik komisijos nariai, o pasisakyti galima buvo tik vieną kartą, todėl nelaukiau susitikimo pabaigos, palikau skverą.

Vėliau susitikau su tais klaipėdiečiais, kurie buvo iki susitikimo pabaigos. Jie pasakojo apie architekto Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algirdo Žebrausko projektą, kurį jis pats ir pristatinėjo. Architektui atrodo, kad turi matytis K. Donelaičio paminklas, todėl skvere bus nukirsta keliolika geros būklės medžių, išryškinta erdvė. Taip pat išsakė nepasitenkinimą, jog kritikuotojai nematė jo projekto.

Gerbiamas architekte A Žebrauskai, sovietiniai okupantai nekirto medžių, žalią rūbą paliko tokį, kokį rado, tik skvere palaidojo žuvusius. Vėliau buvo nuspręsta karo aukas perlaidoti prie sukurto memorialo, Skulptūrų parko pakraštyje, o skverą sutvarkyti. Žymus klaipėdietis, vyriausiasis miesto dailininkas Petras Šadauskas pasiūlė pastatyti paminklą K. Donelaičiui. Miesto dailininkas turėjo architektūrinį išsilavinimą, paminklo papėdę papuošė lietuvišku granitu, kurį šlifavo rankiniu būdu.

Pone architekte A. Žebrauskai, Jūs nesiskaitote su kūrybiniu Klaipėdos miesto vyriausiojo dailininko P. Šadausko palikimu, jo intelektualiu grožio suvokimu, jo autorinėmis teisėmis.

Išsaugoti, nenaikinti pakenčiamos ir geros būklės medžių yra ne tik klaipėdiečių reikalavimas, bet ir pagarba protėviams. Mes, visuomenininkai, tikime, kad Klaipėdos miesto garbės piliečiui Valentinui Greičiūnui, kuris buvo vienas iš miesto vadovų, rūpi dvasinės vertybės, kuriomis vadovavosi to meto architektai, dailininkai ir laukiame jo aktyvaus dalyvavimo išsaugant P. Šadausko kūrybinį unikalumą ir liepas, kurioms ne vienas šimtas metų.

Valentinas Greičiūnas Kristijono Donelaičio gimimo metinių minėjimo metu poeto vardo aikštėje. Palmiros Mart nuotr.

Valdžia, kuri rūpinosi ikikarine Klaipėda, prižiūrėjo šį skverą, nekirto medžių, nors buvo pastatę paminklą Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I. Šiame skvere pokarinė Klaipėdos valdžia taip pat nenaudojo kirvio politikos.

XXI amžiuje viena iš svarbiausių problemų – klimato atšilimas, tačiau miesto valdžia išduoda sąlygas, leidžiančias kirsti medžius su plačia laja. Klaipėdos miesto valdžios veiksmų negalima pavadinti kitaip, kaip seno pasaulio griovimas ir naujo statymas. Klaipėdoje siaučia XXI amžiaus revoliucionieriai. Tokiais raudonaisiais juos ir prisimins ateinančios kartos.

Apie 2017 m. Donelaičio skvere medžius jau norėjo iškirsti, tačiau atsisakė tokių ketinimų. Miestui dovanotas projektas penkis metus ramiai miegojo. Miestiečiai manė, kad pseudoprojektas atgulė mirtinu miegu. Deja, jį prisiminė Rimantas Taraškevičius šią sausio 1 d. minint K. Donelaičio 308 metų gimimo datą. Valdžios atstovai atėjo ne nusilenkti būrų dainiui, bet piktintis, kad nesutvarkytas skveras. To pakako, kad sugrąžintų numarintą projektą ir kirvio politiką.

Ką daryti, kai klaipėdiečiai, matydami 200 metų senumo medžius, teigia, kad tai gražu? Prašo nekirsti, palikti tą grožį ir dvasią ateinančioms kartoms. Miesto valdžia sako – negražu. Jiems reikia saulės, jiems reikia, kad nuo gatvės matytųsi Donelaičio skulptūra, matyt todėl, jog tingi išlipti iš mašinos ir prieiti prie paminklo.

Tokie valdžios reikalavimai yra pasityčiojimas iš miesto istorijos, nes reikalauja naikinti žiauriausią karą ištvėrusiame mieste likusį paveldą, taip pat jais pritariama garbingiausio poeto iš Mažosios Lietuvos niekinimui.

Jei K. Donelaičiui būtų rūpėję tapti matomu, tai būtų rašęs vokiečių kalba, nes būtų turėjęs milijonus skaitytojų. K. Donelaičio kuklumas, meilė žmogui ir gamtai – tai jo gyvenimo būdas. Apie tai ir byloja šiandieninis skveras, pavadintas poeto vardu.

Sausio 21 d. skvere atvykusiam architektui klaipėdiečiai išsakė sąlygas, kuriomis turėtų jis vadovautis projektuojant skvero sutvarkymą. Kokia gėda! Jis pasiklausė, o tada su komisijos nariais ir keliais klaipėdiečiais, kuriems jau neleido kalbėti, apėjo šimtametes liepas, įtikinėdamas komisiją, kokius medžius reikia kirsti. Ačiū komisijos nariui Egidijui Bacevičiui, kuris nuo atėjūno iš Telšių drąsiai gynė medžius, tarytum būtų senųjų liepų advokatas.

Miegojo gėdos lovyje ši absurdiška, nemalonų godumo jausmą skleidžianti dovana, tegu verčiasi labdaringi projekto pinigai ant kito šono ir toliau miega. Kol nėra sutarimo tarp miestiečių ir valdžios šiam gamtos grožiui reikia kito projekto.

Šiuo metu pakaktų paruošti parko paprastąjį projektą, pakeičiant dangą, sutvarkant apšvietimą, suremontuojant suoliukus, atliekant kitą būtiną remontą, nukertant blogos būklės medžius ir gydant liepas, kurios gali stovėti dar šimtą metų. Nukirstus medžius atsodinti, kad išliktų senojo skvero kompozicija.

Išsaugokime liepas, vyriausiojo miesto dailininko P. Šadausko autorines teises ir pagarbą K. Donelaičio kuklumui.

Už rubrikoje „Mums rašo” skelbiamas asmenines skaitytojų nuomones redakcija neatsako. Turintys kitokį požiūrį visada gali parašyti portalui.

10 Comments

  1. Nuomonė

    Man tie medžiai (asmeniškai) yra slogūs, nelabai teikia džiaugsmo, labai dažnai einu pro šalį pro šią aikštę, bet niekada nelyla noras užsukti, sustoti, pabūti ar pasigrožėti… Nejauki ši aikštė

    Reply
    • Skveras

      Kalba eina apie skverą o ne apie aikštę

    • Jūratė

      Projekto rėmėjai neskiria aikštės nuo skvero. Kam? Jie priklauso tai klaipėdiečių grupei, kuri turi aukštąjį išsilavinimą ir geras pajamas.

  2. Nuomonė

    Viskas teisingai straipsnyje surašyta. Pritariu. Ar komentatoriams yra svarbiau kas rašo, o ne kokia problema iškelta? Brangieji, ir geriausiame iš mūsų yra tiek blogio, o blogiausiame – tiek gėrio… nereikėtų aklai žmogaus užsipulti.

    Reply
  3. Gerai

    Palikite tą aikštę ramybėje, lai lieka kaip paminklas stagnacijai, sutvarkys Atgimimo aikštę ir visiems bus dvi aikštės pagal skonius !

    Reply
  4. Nezabitauskas

    Jūs visiškai teisi, gerbiama Virginija! Pridurčiau tiktai tiek – nė dangos nereikia keisti, nes ji puikiausiai išsilaikiusi. Tereikia laikytis aikštę projektavusio arch. P. Šadausko nurodymų – nerausti griovelių tarpuplyčiuose, o išlyginti ir užsėti juos žole, tada ir aikštė bus žalesnė, ir kojos neklups.

    Reply
  5. tribūna duodama kvailiams

    Jeigu mergaitės gynėja rašinėja straipsnius čia…. žemiau dugno…. gėda.

    Reply
    • Cenzorius

      O taip, kai neturi ką pasakyti apie reikalo esmę, tada „argumentai” ad hominem belieka. O kas gali apie šios aikštės likimą gėjai ar homofobai? Vakseriai ar nesiskiepijantys?

  6. Linksmuoliai

    Tai,kad ta „redakcija” ir taip už turinį neatsako, nebūtina primint :)))))))))))
    Jei jau Virginija Jurgilevičienė tampa jūsų turinio autore…..

    Reply
    • pritariu

      Kažkoks prakeiksmas tą Klaipėdą lydi. Virginijos čia svarbiausios…

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miestas, Svarbu

Medžių kirtimas: sprendžia vykdomoji institucija - meras

Želdynų komisijos išvada nėra galutinis žodis, nes vykdančioji institucija gali priimti kitokį sprendimą – tai yra reglamentuota įstatymu. O Vietos ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Politikai pritarė „kosminės kainos“ socialinio būsto statybai

„Net šiurpuliukai per kūną nuėjo: ar tai tiesa, kad skaičiuojamoji vienos kv. metro kaina – virš 4 tūkstančių eurų?”- taip ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Spyglys

Klaipėdos mero dviveidystė - kaip ant delno*

Arvydas Vaitkus lyg gaidys ant skiedryno pučiasi, kad neatiduos ministerijai Vaikų ligoninės, nors atidavė dešimt kartų didesnį ir vertingesnį turtą ...
2024-03-27
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This