„Ar kada nors norėjote būti moterimi?”, „Ar jums patinka auginti gėles?”, – štai tokius klausimus šauktiniai kalba išvydę psichologinio testo klausimyne, kai buvo pakviesti atlikti karo prievolę ir teko atlikti sveikatos patikrą. Jie įtaria, kad taip mėginama išsiaiškinti šauktinių seksualinę orientaciją. Kariuomenė tą neigia. Tačiau vienas Klaipėdoje dirbančių psichiatrų yra sakęs kitaip.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Dar 2015 metais psichiatras Kęstutis Ramanauskas, dirbęs Karo medicinos tarnyboje, dienraščiui „Klaipėda” teigė, kad suvokęs, jog šauktinis yra homoseksualus, nusprendžia, kad pastarasis nėra tinkamas tarnauti kariuomenėje.

„Pagal tai aš juos ir nurašau. Nors sakoma, kad ligos nėra, bet ji yra. Psichoelgesio sutrikimai yra ne ta orientacija. Nors kiti kitaip mano. Juk toks žmogus bus patyčių objektas kariuomenėje ir jis neištarnaus visų devynių mėnesių“, – naujienų portalas klaipeda.diena.lt cituoja psichiatrą, šią frazę pasisakiusį prieš 7-erius metus.

Galiausiai 2020 metais Lietuvos bioetikos komitetas pripažino, kad psichiatro žodžiai prasilenkia su mokslu, nes homoseksualumas nėra liga. Pats K. Ramanauskas komitetui teigė apgailestaujantis, jog žiniasklaidai komentavo, jog esą homoseksualumas yra sutrikimas.

Ar iš dviejų klausimų galima nuspręsti apie orientaciją?

Tačiau šauktiniai ir toliau kalba apie tuos pačius klausimus, kurie jiems užduodami kariuomenės klausimyne. Nors Lietuvos kariuomenė griežtai neigia, kad yra mėginama išsiaiškinti šauktinių seksualinę orientaciją, tačiau kokias būdo savybes siekiama suvokti klausiant vyro, ar jis norėjo būti moterimi arba ar jam patinka būti gėlininku, taip pat neatskleidžiama.

„Bendrai Lietuvoje yra naudojami skirtingi psichologinio vertinimo instrumentai ir juose gali būti skirtingų klausimų ar teiginių, – portalui jarmo.net teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė Neringa Grigutytė. – Tik klausimynų sudarymo principai neleidžia iš vieno klausimo spręsti ar daryti išvadų apie žmogaus asmenybę. Paprastai tam tikrai savybei ar bruožui įvertinti skiriama eilė klausimų, o testo validumą ir patikimumą nusako jo psichometrinės savybės. Kalbant apie seksualinę orientaciją, bent jau aš nežinau nė vieno testo, kuris tai matuotų. Yra asmenybės vertinimo instrumentų, kurie buvo kuriami XX a. pirmoje pusėje, ir jų pradinis tikslas buvo nustatyti vyrus, kurie turi homoseksualių tendencijų bei seksualinio tapatumo problemų. Tačiau tyrimai greitai atskleidė, kad kuriama skalė šiam tikslui nėra tinkama, o klausimai labiau atspindi kiek asmuo sau priskiria tradiciniam vyriškam ar moteriškam vaidmeniui būdingų bruožų ar pomėgių”.

Lietuvos kariuomenė su portalu jarmo.net pasidalinti klausimynu nesutiko.

Seksualinė orientacija įtakos tarnybai neturi

Ar psichologijos mokslo perspektyvoje yra kokia nors priežastis, kodėl homoseksualus asmuo negalėtų tarnauti kariuomenėje? – jarmo.net pasiteiravo psichologės Miglės Motiejūnės.

Tikrai ne. Remiantis kitų šalių patirtimi, Jungtinės Karalystės, Kanados, Izraelio, Australijos, atvirai seksualinę orientaciją deklaruojantys homoseksualūs, biseksualūs asmenys turi tokias pačias teises tarnauti kariuomenėje kaip ir visi kiti asmenys. Šių šalių patirtis rodo, jog homoseksualių ir biseksualių asmenų tarnavimas neturi įtakos kariuomenės efektyvumui ar susitelkimui.

Psichologijos mokslo tyrimai rodo, jog seksualinė orientacija taip pat nedaro įtakos sprendimų priėmimui, fizinei jėgai, įsipareigojimui grupei bei kitoms savybėms, kurios galėtų būti svarbios tarnaujant.

Kokia galėtų būti priežastis priešiškų visuomenės nuostatų homoseksualių asmenų tarnavimui kariuomenėje?

Viena iš priežasčių yra nuostatos, t. y. supratimas, kas yra normalu ir nenormalu moterų ir vyrų elgesiui ir santykiams. Jeigu individo elgesys šių normų neatitinka, jis matomas kaip galimai keliantis problemas. Kariuomenė įprastai suprantama, kaip aiškią tvarką turinti sistema, kurioje svarbi moralė, taisyklės bei paklusnumas. Todėl žmogus, kurio seksualinė orientacija neatitinka įprastų taisyklių, pradeda neva kelti grėsmę nusistovėjusiai tvarkai.

Viešojoje erdvėje matyti kariuomenėje dirbančių asmenų komentarai, jog homoseksualūs asmenys negali tarnauti, nes iš jų bus šaipomasi. Šie pasisakymai iliustruoja, jog normų neatitinkantis asmuo vertinamas kaip problema vietoje kritiško šių normų vertinimo, – teigė M. Motiejūnė.

Sako, kad homoseksualumo netiria

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas, majoras Gintautas Ciunis portalui jarmo.net teigė: „Vykdant psichologinį ir psichiatrinį kandidatų į Privalomąją pradinę karo tarnybą ištyrimą nėra siekiama išsiaiškinti homoseksualumo. Ekspertizės metu jaunuoliai pildo asmenybės testą, kuris tiria įvairius asmenybės aspektus. Psichologinio ir psichiatrinio vertinimo tikslas yra įvertinti, ar patikrintieji asmenys pagal psichinės sveikatos būklę yra tinkami karo tarnybai ir turi pakankamas galimybes prisitaikyti joje”.

Pašnekovas teigė, kad apie lytinę tiriamojo tapatybę yra sužinoma tik tada, jei apie tai pranešti nori pats tiriamasis, savaime tai niekaip nekeičia jo tinkamumo atlikti karo tarnybą.

G. Ciunis patikino, kad skundų iš karių dėl netinkamo elgesio, susijusio su kario orientacija, nėra gauta.