Nors jubiliejinį Klaipėdos gimtadienį minėsime tik rugpjūčio 1-ąją, jį pradėti švęsti klaipėdiečiai raginami jau šį mėnesį, vasario 24 -26-tą dienomis kartu su uostamiestyje vyksiančiu 7-uoju Šviesų festivaliu.

Tiesa, jis turėjo būti 8-asis, tačiau praėjusių metų festivalį sustabdė pandemija. Tad šiųmetinis, kurio šūkis – „Laiko spalvos”, ne tik simbolišku septintuku įprasmins miesto gimtadienio šventę, bet ir, pasak festivalio organizatorių, pačiais įvairiausiais būdais ir formomis atspindės svarbiausius Klaipėdos istorinius įvykius ir faktus.

Dėl to rengėjams prireikė net istorikų konsultacijų, kad, pasak „Klaipėdos švenčių” komunikacijos vadovės Živilės Putnienės, „nepasiklystume tarp daugybės istorinių faktų”. Svarbiausi iš jų vienaip ar kitaip bus atspindėti beveik 20-tyje pačių įvairiausių šviesų instaliacijų.

Kitas išskirtinis šio Šviesų festivalio bruožas yra tas, jog didžiąją dalį instaliacijų sukūrė patys klaipėdiečiai arba išeiviai iš uostamiesčio.

Pagrindiniu šventės akcentu įvardijamos trys Klaipėdai skirtos unikalios projekcijos, o svarbiausia jų, pavadinta „Mano vardas – Klaipėda”, atgis ant Turgaus g. 22 pastato sienos.

Vytautas Rumšas kalbės Klaipėdos balsu

Šio projekto autorius šviesų menininkas Linartas Urniežius trečiadienį surengtos spaudos konferencijos metu teigė besidžiaugiąs, sugrįžęs į gimtąjį miestą ir galintis prisidėti prie šio didžiulio renginio.

Jo teigimu, nors kūrybinis procesas buvo techniškai sudėtingas, svarbiausias instaliacijos akcentas yra siužetas, kuris, tikimasi, bus įdomus klaipėdiečiams.

„Vytautas Rumšas įgarsins šitą projekciją ir jis bus pagrindinis pasakotojas, kaip Klaipėda, kaip miestas, kaip jis mato save ir ką jis patyrė per tuos 770 metų”, – intrigavo šviesų specialistas.

Jo teigimu, projektui įgyvendinti pasirinkta vieta neatsitiktinai šalia buvusių šv. Jono bažnyčios pamatų ir čia esančio, iš Klaipėdos architektūros stiliaus išsiskiriančio pastato.

„Tie žingsniai per istorinius laikotarpius, pradedant nuo pilies statybos, kaip Klaipėda statėsi, kaip kūrėsi, kaip prekiavo, visa ta chronologija tęsiasi nuo pat senų laikų iki šių dienų”, – apie pagrindinę projekto idėją kalbėjo L. Urniežius.

Istorinius žingsnius skaičiuos ir kaminkrėtys, mat antrasis projektas taip ir pavadintas – „770 kaminkrėčio žingsnių”.

Pasak L. Urniežiaus, kaminkrėčio kelionė per istorinius simbolius ir siurrealistinius pasaulius bus linksma ir smagi, ji ypač turėtų patikti vaikams.

Nušvis vitražai ir… meškerės

Tuo metu Laikrodžių muziejaus kiemelyje atgims uostamiesčio vitražai, kuriuos suskaitmenino Klaipėdos Imanuelio Kanto bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė.

Pradėjusi domėtis įvairiose miesto vietose išlikusiais bei dingusiais vitražais, žinoma klaipėdietė prisipažino pati nesitikėjusi, jog jų bus tiek daug. Šiuo metu bibliotekoje jau yra suskaitmeninta 80 Vakarų Lietuvos ir 60 Klaipėdos vitražų, kurių dalis atgims Šviesų festivalio metu.

„Ir aš labai džiaugiuosi, kad jie pagaliau sulaukė dėmesio ir iš savo slaptų kertelių vėl bus išnešti į erdvę, nes tai tokia meno rūšis, kurią reikia uždegti, vitražą reikia apšviesti, nes kitaip jis yra nematomas”, – sakė B. Skaisgirienė.

Projektą „Klaipėdos vitražai. Atrasta prarasta“ pristato UAB „Stemma Group“.

Latvių menininkas Janis Petersons su klaipėdiečiu muzikantu Kristijonu Lučinsku parengė šalia Žvejo skulptūros atsirasiančią 70 metų ilgio ir 14 metrų pločio muzikos instaliaciją „Karališkojo dangaus įpėdiniai”, skirtą priminti, jog Klaipėda XIX a. pradžioje buvo tapusi laikinąja Prūsijos sostine.

Tuo metu Klaipėdos, kaip uostamiesčio, idėją įprasmins keturios 10 metrų aukščio šviečiančios meškerės, kurias bus galima rasti Dangės krantinėje tarp Jono kalnelio ir „Meridiano”.

Istoriniai šaltiniai rodo, kad Klaipėdą XIX a. pradžioje sudarė trys miestai: Senamiestis (1257 m.), Friedricho miestas (1692 m.) ir Vilhelmo miestas (1809 m.). Pažymint trijų istorinių Klaipėdos miestų ribas, apytikslėse vietose atsiras reikšmingais istoriniais tekstais papildytos vienodos šviesos instaliacijos: Friedricho miestas – Tiltų g. 19, Vilhelmo miestas – Herkaus Manto g. 38, Senamiesčio miestas – Dienovidžio skveras (Tomo g. 10). Projekto partneris UAB „ITCC“.

Karlskronos aikštę užpildys erdvinės šviečiančios figūros, o ant Jono kalnelio pylimo (einant nuo buvusios šv. Jono bažnyčios erdvės) pasitiks šviečiantis 160 m ilgio tunelis, kuriame kartu su istoriku Kęstučiu Demerecku parengta istorinių akimirkų paroda.

Vilios lazerių šou

Naujoji „Klaipėdos švenčių” vadovė Eglė Šulskė džiaugėsi, jog prie šiųmetinio festivalio prisidėjo nemažai Klaipėdos įstaigų ir įmonių.

Jūrų muziejus pasidalins surinkta tarpukario laivų kapitonų galerija, Eduardo Balsio menų gimnazijos atstovai Senojo turgaus aikštę papuoš šviečiančiais dviratininkais, ant Biržos tilto atsiras „Medeinės” mokyklos mokinių ir mokytojų sukurtos erdvinės figūros.

Be to, prie festivalio savo sukurtais projektais jungiasi „Kavos architektai”, bendrovė „Švyturys – Utenos alus”, medicinos centras „Northway”.

Koncertų salė parengė klausytojams net 6 kariliono koncertus.

Beje, Pilies aikštę nušvies daugybės lazerių kompozicija, kurią lydės subtili muzika. 10 minučių trukmės lazerių, šviesos ir muzikos šou vyks visus tris festivalio vakarus ir bus matomas iš Pilies g.

„Jei kas nors bus negirdėję apie Šviesų festivalį, tai pravažiuodami tikrai pamatys”, – sakė Ž. Putnienė.

Kartu ji kvietė klaipėdiečius nufilmuoti sveikinimą Klaipėdai, kuriame būtų užfiksuota kokia nors jūrinė svajonė. Jūros šventės metu 5 geriausių vaizdo svajonių autoriai bus apdovanoti prizais.

Šių metų Šviesų festivaliui surengti Klaipėdos savivaldybė skyrė 160 tūkst. eurų.

Išsamią festivalio programą rasite čia.