Po to, kai pirmadienį ir antradienį miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo bei Sveikatos ir socialinių reikalų komitetai nusprendė nesvarstyti karštojo ligoninių reorganizacijos klausimo, jį visgi įveikė Finansų ir ekonomikos komitetas.

Po ilgų diskusijų vieno balso persvara šis komitetas pritarė ir Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) perdavimui Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir tam, kad Klaipėdos vaikų ligoninė būtų prijungta prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, o naujame darinyje savivalda taptų vienu iš dalininku kartu su ministerija.

Teigiama, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės pastatų atnaujinimui reikia 27, o įrangos – 63 mln. eurų. Martyno Vainoriaus nuotr.

13 politikų iniciatyva

Pagal vieną iš užregistruotų sprendimo projektų Klaipėdos savivaldybė SAM perduotų visas savo, kaip KUL dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir ligoninei pagal patikėjimo sutartį perduotą turtą, vertą daugiau kaip 10,4 mln. eurų.

Kitu sprendimu būtų sutinkama reorganizuoti Klaipėdos vaikų ligoninę, prijungiant ją prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, kuri po reorganizavimo taptų dviejų dalininkų – valstybės ir Klaipėdos savivaldybės – ligonine.

Tokius sprendimų projektus pasirašė visi konservatoriai: Rimantas Didžiokas, Arūnas Barbšys, Aidas Kaveckis, Kazys Bagdonas, Justina Sungailienė ir Andrius Petraitis; visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ atstovė Ela Andrejeva; frakcijos „Klaipėdiečiams” (eksvalstiečiai) nariai Romaldas Idzelevičius, Viktoras Senčila, Arūnas Tuma, Antanas Kontautas, Arūnas Andziulis, Vidmantas Dambrauskas (sprendimo projekto nepasirašė jos pirmininkas Arvydas Vaitkus ir prie naujosios frakcijos prisijungusi Vaida Raugelė).

Atidėti nepavyko

Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu atidėti klausimų dėl ligoninių pertvarkos svarstymą paprašė Rimantas Taraškevičius, išreiškęs nusistebėjimą, kad jie pastatomi pirmiau miesto biudžeto projekto, kuris esą yra pirminė šio komiteto priedermė.

„Sveikatos reikalų komitetas vakar atidėjo svarstymą. Rytoj bus bendras pristatymas, sveikatos viceministrė pristatys gaires ir vizijas, gal atsakys į klausimus, kurių mes turime pakankamai”, – sakė R. Taraškevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Darbo kodeksą darbdavys pirmiausia privalo informuoti reorganizuojamų įstaigų Darbo tarybas ir konsultuotis su jomis dėl padarinių.

„Atsakymų į šį klausimą neturėtume. To nepadarius sprendimas galėtų būti skundžiamas ir mes nebūtume teisūs”, – teigė R. Taraškevičius, priminęs, kad jau ir Konstitucinį Teismą yra pasiekęs Seimo narių grupės kreipimasis dėl tokią pertvarką numatančių įstatymo pakeitimų.

Tai pat jis akcentavo, kad ir savivaldybės administracija rengia atitinkamą sprendimo projektą.

„Kai kuriuose komitetuose buvo ne svarstymai, o peštynės. Išlaukime ramiai, pagalvokime ir tada aptarkime”, – sakė jis.

Visgi R. Taraškevičiaus iniciatyvai balsų nepakako – komiteto pirmininkui Aidui Kaveckiui ir vicemerui Arūnui Barbšiui balsavus prieš, o Sauliui Budinui ir Vyčiui Radvilai susilaikius, klausimai liko darbotvarkėje.

Medikai dėl darbo vietų nebijo?

Sprendimo projektus pristatęs konservatorius Rimantas Didžiokas pagrindiniu Vaikų ligoninės prijungimo prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės teigiamu efektu vadino medikų personalo „sukoncentravimą ir konsolidavimą”, nes dabar, ypač Vaikų ligoninėje, jų trūksta.

Pasak jo, miesto Tarybai apsisprendus, SAM kartu su savivaldybe atliks Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Klaipėdos vaikų ligoninės, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ ir Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ reorganizavimo procedūras.

Anot politiko, reorganizacijos procesas būtų SAM rūpestis, o savivaldybės priimami sprendimai esą nėra reorganizacijos pradžia.

„Yra 4000-5000 darbuotojų ir su jais nesiruošiama pasitarti, nors pagal Darbo kodeksą privalome tai padaryti. Dabar jie viską girdi tik iš paskalų. Tai nekorektiška, neetiška, neteisinga”, – replikavo R. Taraškevičius.

„Norime užbėgti traukiniui iš priekio ir tik tada sužinoti, kokie bus sprendimai tokioje svarbioje sferoje”, – antrino Arvydas Vaitkus.

Reaguodamas į tai R. Didžiokas dar kartą teigė, jog gavo patikinimą iš teisininkų, kad sprendimai yra teisingi ir tai nėra reorganizacijos pradžia. Tai esą rodo ir savivaldybės administracijos teisininkų suderinimas. Miesto taryba, anot jo, nėra darbdavys ir negali atlikto tokių procedūrų.

„Dėl to ir organizuojame rytoj posėdį, kad Sveikatos apsaugos ministerijos profesionalai paaiškintų visą reorganizacijos procesą. <…> Nestatykime vežimo prieš arklį, viskas yra savo laiku ir savo vietoje”, – teigė R. Didžiokas.

„Kodėl reikia prijungti gerai veikiančią, rentabilią ligoninę? Ką tai duos pacientams, vaikams?” – klausė A. Vaitkus.

R. Didžiokas savo ruožtu akcentavo, kad Vaikų ligoninė tik apie 50 proc. paslaugų teikia klaipėdiečiams.

„Ar tikrai Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų prisiimti sau pareigą? Tarnaujame regionui. Siūlome, kad valstybė dalyvautų šios ligoninės ilgalaikio turto priežiūroje ir atnaujinime. Manau, kad sąlygos medikams tik pagerės. Jei yra siūlymas ministerijos, kad ji gali paimti šią ligoninę savo globon, tai manau, kad reikėtų pasinaudoti”, – teigė R. Didžiokas.

„Kas trukdo dabar ministerijai prisidėti tiek prie Vaikų, tiek prie Klaipėdos universitetinės ligoninės?” – klausė A. Vaitkus.

„Ministerija neatsisako padėti, bet visada reikalauja, kad savivaldybė kaip dalininkas prisidėtų. Turime pareigą rūpintis pirmine sveikatos priežiūra, kuri nėra itin geroje padėtyje, o dar turime prievolę rūpintis ir dviem ligoninėmis”, – aiškino R. Didžiokas.

R. Taraškevičius tokią iniciatyvą vadino uzurpavimu, nes esą tokį sprendimo projektą turi parengti savivaldybės administracija.

„Atspėkite, kas būtų, jei mes būtume laukę savivaldybės administracijos sprendimo projekto”, – sakė R. Didžiokas, pabrėžęs, kad ir dabar nėra aišku, ar Taryba beapsispręs iki vasario pabaigos, kaip numato įstatymas.

Posėdyje sudalyvavęs Mindaugas Gružauskas, Vaikų ligoninės Darbo tarybos pirmininkas, sakė galintis tik pritarti A. Vaitkaus klausimams ir abejonėms.

„Į mus nesikreipė nė vienas iš sprendimo projektą parengusių Tarybos narių. <…> Net mūsų administracija negali atsakyti į klausimus. Sprendimai vis keičiasi. <…> Dabartiniu metu girdime, kad ligoninė praranda savarankiškumą ir tampa vienu iš Respublikinės ligoninės padalinių. Kolektyve jaučiamas nerimas. Nematome argumentų, kodėl reikia taip skubiai atsisakyti ligoninės savarankiškumo”, – sakė jis, raginęs nepriimti skubotų sprendimų.

Anot M. Gružausko, darbuotojai negali net suformuluoti savo nuomonės, nes nėra galutinių sprendimų projektų. Jie prarasti darbo esą nebijo, nes jų paslaugos vis tiek bus reikalingos, bet neva nereikia skubėti priimant tokius sprendimus.

Anot A. Vaitkaus, pandemija yra netinkamas metas atlikti tokias reorganizacijas. Neatsakyti klausimai esą verčia nepritarti tokiam sprendimo projektui.

„Kalbame apie vaikų sveikatą, siūlau neskubėti”, – teigė jis.

„Svarbiausia, kad būtų suteiktos pačios geriausios paslaugos. Jei tuo užsiims valstybė, manau, kad jų kokybė bus ženkliai geresnė”, – tikino A. Kaveckis.

Šiam sprendimo projektui pritarė A. Kaveckis, Vytis Radvila, Saulius Budinas ir A. Barbšys, prieš balsavo A. Vaitkus, R. Taraškevičius ir Ela Andrejeva. Pastaroji, beje, buvo viena iš 13 Tarybos narių, pasirašiusių tokius sprendimo projektus.

Reikėtų 90 milijonų?

Anot R. Didžioko, SAM perduoti KUL reikia, kad būtų įkurtos Klaipėdos klinikos – trečias aukščiausio lygio paslaugų kompetencijos centras.

„Iki šiol to neturime, nes nenorime turėti konkurencijos Klaipėdoje. Džiaugiuosi, kad pagaliau supranta, jog konkurencija tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos yra naudinga”, – sakė R. Didžiokas, akcentavęs, kad savininko pasikeitimas esą nėra reorganizacijos pradžia.

Anot jo, tokios reformos dėka galima pagerinti ligoninių veiklos efektyvumą, o KUL nekilnojamasis turtas yra labai susidėvėjęs ir 12 mln. eurų Infekciniam korpusui renovuoti, dėl kurių dabar vyksta didelė diskusija, „tėra lašas jūroje”. Esą iš viso iki 2024 metų vien pastatams atnaujinti reikia 27 mln. eurų, įrangai – dar 63 mln.

„Ilgai siektas tikslas turėti kažką panašaus į Vilniaus ir Kauno klinikas būtų atidėtas ilgam laikui”, – apie galimo nepritarimo pasekmės sakė R. Didžiokas.

A. Vaitkaus teigimu, politinę valią jau buvo galima išreikšti seniai, o dabar jau sprendžiama dėl turto perdavimo, nežinant, kas bus toliau.

„Esu už tokį apjungimą, pastatant modernų priėmimo centrą, tačiau darant tokio svarbumo reorganizaciją, reikia turėti aiškų, skaidrų reorganizacijos planą, kokią tai duos naudą pacientams. <…> Ar galima aklai vykdyti turto atidavimą? Neigiamas poveikis tikrai gali būti, galima sugriauti kad ir netobulai veikiančią sistemą. Siūlyčiau kažkiek dar pakentėti, kad prausiant kūdikį neišpiltume iš vonelės ir jo paties”, – kalbėjo A. Vaitkus.

„Ar nesibaigs visos mūsų reorganizacijos tik dviejų ligoninių sujungimu?” –  klausė R. Taraškevičius, vėl paminėjęs kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.

„Neturime visų atsakymų į klausimus, bet priimame tik politinį sprendimą ir duodame startą procesų pradžiai. Kalbame apie turto perdavimą, bet ką valstybė su tuo turtu gali padaryti? Išsivežti? Neįsivaizduoju nė vieno Seimo nei Vyriausybės, kuri uždarytų Klaipėdoje ligoninę”, – kalbėjo S. Budinas.

Anot jo, savivaldybė turėtų skirti žymiai daugiau lėšų pirminiam lygiui, kuris yra jos funkcija, o ne tretiniam, esančiam valstybės funkcija.

„Trūksta šiandien medikų, kad ten mažėtų darbo vietų, manau, jog nuogąstavimai yra perdėti”, – sakė S. Budinas.

„Klaipėdoje turime daug ligoninių, bet jos mažai bendradarbiauja, o daugiau konkuruoja. Daugelį metų matome tik nemažėjančias eiles. <…> Klaipėdos universitetinė ligoninė paskaičiavo, kad jos pastatams reikia 90 milijonų eurų. Mes niekada neturėsime tokių lėšų, o tai reiškia, kad ji bus pasmerkta irti ir griūti”, – kalbėjo A. Kaveckis.

Už KUL perdavimą komiteto nariai balsavo analogiškai kaip ir Vaikų ligoninės atveju.

Galutinį sprendimas turės priimti visa miesto Taryba.