Klaipėdoje per 30 metų nepastatyta nė viena nauja mokykla ir nė vienas vaikų darželis. Tiesa, viena mokykla statoma. Tačiau statybos Senvagės gatvėje stringa ir pabaigtuvės vis nukeliamos. Toks delsimas išryškino jau ne pirmą dešimtmetį miestą kamuojančios problemos mastą.

Akivaizdu, kad ir pradėjusi veikti Senvagės mokykla nesumažins tokių ugdymo įstaigų deficito. Martyno Vainoriaus nuotr.

Būtent šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje ypač juntamas tiek bendrojo lavinimo mokyklų, tiek vaikų darželių stygius. Čia vyksta intensyviausios statybos, čia kuriasi jaunos šeimos. Dėsninga, kad čia gyvena daugiausiai ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus jaunųjų klaipėdiečių.

2019 metais, kai buvo pasirašyta naujosios mokyklos Senvagės gatvėje statybos rangos sutartis, buvo nušvitusi viltis, kad dalis problemų pagaliau nueis užmarštin. Objektas turėjo būti pastatytas per 16 mėnesių. Pagal pirminį planą, šių metų rudenį į Senvagės mokyklą jau turėjo skubėti moksleiviai. Tačiau neseniai išaiškėjo, kad statybos bus baigtos, geriausiu atveju, tik kitų metų pavasarį!

Prieš penkerius metus, 2016-aisiais, kai buvo priimtas sprendimas statyti naują mokyklą Žolynų kvartale – planuota, kad ji turėtų iškilti iki 2019-2020 m. mokslo metų, joje galėtų mokytis apie 750 vaikų. Tuomet skaičiuota, kad statybos galėtų kainuoti apie 6 mln. eurų. Tad dėl delsimo (netinkamos vietos, pernelyg sudėtingo projekto, kurį vėliau reikėjo koreguoti, pasirinkimo, infliacijos ir kitų priežasčių) projektas pabrango daugiau nei du kartus.

Negana to, paaiškėjo, kad mokykloje galės mokytis kur kas mažiau vaikų nei planuota – tik 650 (vietoje planuotų 750). Pagal praėjusių metų pabaigoje patvirtintą Klaipėdos miesto Bendrąjį planą, optimali mokykla mūsų mieste būtų tokia, kurioje galėtų mokyti iki 900 moksleivių. Tad akivaizdu, kad ir pradėjusi veikti Senvagės mokykla nesumažins tokių ugdymo įstaigų deficito. Ji tėra sudėtingas, brangus ir problemos nesprendžiantis projektas, kuriuo dabartinė miesto valdžia galės „atmušinėti“ priekaištus, esą jų valdymo metru per 30 su viršumi metų buvo pastatyta vienintelė mokyklą.

Kol kas kitos mokyklos yra perpildytos. Iš viso Klaipėdoje yra 42 bendrojo ugdymo mokyklos: 4 pradinės, 3 pagrindinės, 17 progimnazijų, 12 gimnazijų, 6 privačios. Statistikos departamento duomenimis, moksleivių Klaipėdoje kasmet daugėja: 2016 m. jų buvo 19248, o 2021 m. padaugėjo beveik tūkstančiu – 21267. Taip pat reikia nepamiršti, kad mieste yra net 1200 vaikų, kurie išvis nelanko mokyklų.

Didėjantis mokyklinio amžiaus vaikų skaičius ir mokyklų stygius, ypač šiaurinėje ir centrinėje miesto dalyse, žinomas ir miesto valdžiai. Tačiau problema nesprendžiama.

Naujausiame Strateginiame plėtros plane 2021-2030 m., aprėpiančiame miesto plėtrą iki 2030-ųjų, problema pripažįstama: „Teritoriniu ir vadybiniu požiūriu neracionalus ir nesubalansuotas Klaipėdos miesto švietimo įstaigų tinklas (pavyzdžiui, švietimo įstaigų trūkumas šiaurinėje miesto dalyje), netolygus mokinių srautų pasiskirstymas skirtingose mokyklose lemia sudėtingą kai kurių miesto švietimo įstaigų pasiekiamumą, transporto spūstis tam tikrose miesto teritorijose“.

Tačiau tame plane nėra numatyta priemonių, kaip problemą spręsti. Apsiribota tik vienu veiksmu: pastatyti tik vieną (!) mokyklą – Senvagės. Kuri, atkreipkime dėmesį, buvo pradėta statyti galiojant ankstesniajam Strateginiam plėtros planui. O mano minėtame plane taip nenumatoma pastatyti nė vieno vaikų darželio.

Šiuo metu Klaipėdoje yra 55 ikimokyklinės ugdymo įstaigos (kartu su privačiomis), kuriose yra 9328 vietos. Reikia pripažinti, kad mažųjų kasmet daugėja, o vietų skaičius darželiuose nesikeičia. Tad ir ilgėja laukiančių savo eilės skaičius. 2021 m. rugsėjo 1 d. duomenimi, Klaipėdos mieste laukiančių eilėje 1-3 m. amžiaus grupėje yra 213 vaikų; 3-6 m. amžiaus grupėse laukiančių eilėje yra 149 vaikai. Iš viso: 364 vaikai.

Klaipėdos miesto bendrajame plane yra nustatyta rekomendacija statyti 90 vietų vaikų darželius. Tad pagal šį algoritmą nesunku suskaičiuoti, kad mieste trūksta nei daug nei mažai – keturių ikimokyklinių ugdymo įstaigų. Tačiau iki 2030-ųjų neplanuojama pastatyti nė vieno! Tiesa, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyrius pranešė, kad miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra 155 laisvos vietos, tačiau visos jos – pietinėje miesto dalyje. Natūralu, kad tėvai atsisako vesti vaikus į įstaigas, kurios priešingame mūsų miesto gale.

Nepaisant akivaizdžios problemos, susijusios su ugdymo įstaigų deficitu, pinigų Klaipėdoje netrūksta, tačiau jie taškomi visai ne toms reikmėms. Šimtai tūkstančių eurų skiriami abejotinos paskirties ir niekinės reikšmės studijoms (tramvajams, mėlyniesiems proveržiams ir kitiems utopiniams projektams), tačiau  nesiimama spręsti esminių bėdų. Žinant esamą situaciją gana ciniškai skamba 2017-aisiais vadinamojoje „Mėlynoje proveržio“ studijoje įrašytas teiginys: „Lietuvos mastu, bendrasis ugdymas Klaipėdoje yra aukšto lygio. Mokinių pasiekimai, infrastruktūra ir mokymosi sąlygos yra vieni geriausių šalyje. Aukštos kokybės bendrasis ugdymas Klaipėdos mieste galėtų būti išnaudojamas kaip jaunų šeimų pritraukimo ir apgyvendinimo mieste priemonė“.

Tačiau kur dės tos jaunos šeimos savo mažuosius klaipėdiečius studijoje neužsimenama. Veiksmų plane apie tolimesnį bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo kokybės gerinimą neužsiminta taip pat nė vienu žodžiu. Užtat kliedima apie „ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo sistemą pritaikymą vietinių ir atvykusių gyventojų poreikiams“ bei planuojama „įsteigti tarptautinių ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų, kuriose būtų mokoma anglų kalba“. Tačiau iki šiol sistema nepritaikyta nei savųjų poreikiams, jau nekalbant apie naujos tarptautinės mokyklos įsteigimą.

Dar viliamės į Klaipėdą pritraukti jaunų specialistų! Nė viena jauna šeima nevažiuos į Klaipėdą, jei nematys perspektyvų savo vaikams. Pradėkime pirma nuo svarbiausio – pradėkime statyti mokyklas ir vaikų darželius.