Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) atlikus neeilinį jūros krantų pokyčių monitoringą po stiprių sausio audrų didžiausi krantų ardos procesai užfiksuoti Nidos, Melnragės ir Girulių paplūdimiuose. Palanga nukentėjo mažiau.

Aplinkos ministerijos nuotr.

AAA Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai vertino Baltijos krantus Nidos, Preilos, Melnragės, Girulių, Palangos rekreacinėse zonose ir Naglių gamtiniame rezervate.

Nidos rekreacinėje zonoje fiksuotas ištisinis apsauginio pajūrio kopagūbrio šlaito nuardymas apie 280 m ilgio ruože. Nuardyto šlaito aukštis siekė iki 5 m. Taip pat užfiksuotas ištisinis šlaito nuardymas kitoje vietoje, dar 423 m ilgio ruože.

Šlaito nuardymas Preilos rekreacinėje zonoje siekia 2–3 m ištisinėje atkarpoje.

Naglių gamtiniame rezervate krantų arda minimali, tačiau fiksuota žymiai didesnė iš jūros atneštų antropogeninės ir gamtinės kilmės šiukšlių tarša.

Melnragės rekreacinėje zonoje stebimas žymus apsauginio pajūrio kopagūbrio nuardymas, o dalyje ir papėdės priaugimas smėliu.

Girulių rekreacinėje zonoje stebėti ištisiniai žymūs paplūdimio nuardymai, pažeista, nuniokota infrastruktūra. Nuardyto šlaito aukštis siekė iki 3–4 m, paplūdimyje suformuoti slenksčiai, kurių aukštis vietomis viršijo 1 m. Nuplauta ne mažiau kaip 5 m paplūdimio, apsauginio pajūrio kopagūbrio.

Didelė krantų arda fiksuota ir paplūdimiuose ties Nemirseta, kur nuardyto šlaito aukštis siekė apie 3 m ištisiniuose paplūdimio ruožuose.

Ne tokie stiprūs krantų ardos procesai pasireiškė Palangos paplūdimyje, kur buvo nuardytas paplūdimys ir suformuotas apie 1 m aukščio slenkstis. Palangos paplūdimio teritorijoje, kurioje buvo atliktas stebėjimas, paplūdimio nuardymas siekė apie 2 m.

Pagrindinės priežastys, padariusios žalą krantams – sausio 30 d. ir ankstesnėmis dienomis vyravę stiprūs šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, kurių greičio gūsiai siekė net iki 35 m/s, bangų aukštis, siekęs 4–4,5 m, ir pakilęs vandens lygis. Be to, šiose žemyninės pakrantės zonose yra nuolatinis jūros pernešamo priekrantės smėlio deficitas, dėl to iš jūros į pakrantę išmetamo smėlio kiekiai yra labai nežymūs ir nesuakumuliuoja pakankamo smėlio kiekio krante, kuris, tokiais atvejais, bangų mūšą pristabdytų dar paplūdimio zonoje.