Jau ketverius metus namais vadinantis Lietuvą, iš Niujorko atvykęs talentingas šokėjas Matthew Dane Livingston pristato savo pirmąjį šokio spektaklį „Pluto“. Spektaklis vasario 23 d., trečiadienį, bus rodomas Klaipėdos dramos teatre.

Buvęs šokio teatro „Aura“ šokėjas Matthew sutiko paatvirauti ir papasakoti daugiau tiek apie save, tiek apie visų laukiamą premjerą.

Nuo Niujorko iki Kauno, kaip taip nutiko, kad atsidūrėte taip toli nuo namų? Kodėl pasirinkote būtent Lietuvą?

Tai buvo netikėta net man pačiam. Dirbau „Starbucks’e“, ilsėjausi nuo šokių ir kažkur pamačiau skelbimą –  Kauno šokių teatras „Aura“ ieško naujų šokėjų, nieko nesitikėdamas nusiunčiau savo CV. Ir štai už paskutines savo santaupas aš jau lėktuve į Lietuvą. Nesitikėjau, kad užsibūsiu čia taip ilgai, bet esu be proto dėkingas už visus šiuos metus ir patyrimus.

Kokia jums pasirodė Lietuva?

Tai labai keista šalis, bet nedrįsčiau teikti, kad blogąja prasme. Lietuva tiesiog skiriasi nuo manęs, nuo mano kultūros. Iš pradžių patyriau kultūrinį šoką, bet po pirmųjų metų pripratau. Mano šalis, Jungtinės Amerikos valstijos, yra kupina kultūros, liberalumo, atvirumo, o Niujorke tiesiog verda gyvenimas, ten rasi visko, net jei nežinai, ko iš tiesų ieškai. O štai Lietuva yra labai specifinė šalis. Matyti, patirti ir suprasti ją yra keistas grožis, man atrodo čia labai jauku. Šiek tiek šalta, galbūt net per šalta mano skoniui, nes mėgstu karštį, bet šioje šalyje yra daug gražių dalykų, kurių nekeisčiau į nieką.

Papasakokite apie „Pluto“. Tai jūsų pirmasis, debiutinis choreografo, šokio meno kūrėjo, pasirodymas. Kas nulėmė tokį šokio spektaklio pavadinimą?

Pradėjau statyti „Pluto“ dar 2020 m. lapkritį, kai šokio teatre „Aura“ su kolegomis dirbome kurdami savo solo pasirodymus. Aš asmeniškai nemėgstu kurti choreografijos sau, labiau mėgstu dirbti su kitais atlikėjais ir žaisti su jų judesiais, sugebėjimais. Galų gale sukūriau solo labai talentingai šokėjai iš Japonijos, kuri vis dar šoka „Auros“ teatre –  Natsuho Matsumoto. Šokio teatro vadovei, choreografei Birutei Letukaitei tai pamačius, gavau pritarimą kurti toliau ir iš solo miniatiūros sukūriau pilnametražį spektaklį.

Spektaklis pavadintas „Pluto“, nes tuo metu, kai vyko kūrybinis procesas, aš buvau savo dvasinėje kelionėje, mesdamas savo šešėlinį darbą, dirbdamas su savo vidiniu vaiku, aš susipažinau artimiau su planeta – Plutonu, kuris ne tik iš dalies primena mane, bet ir yra apipintas paslaptimi, kaip ir šis kūrinys.

Domitės astrologija?

Aš myliu astrologiją, labai atidžiai ją seku, nes man tai yra būdas atsipalaiduoti ir geriau pažinti, suvokti save. Turiu savo astrologinės diagramos dalį, kuri glaudžiai susijusi su Plutonu. Nusprendžiau tai patyrinėti plačiau: ką Plutonas reiškia astrologijoje ir ką jis reiškia konkrečiai man. Plutonas yra labai tamsus, labai paslaptingas, nežinomas, bet kartu ir pažįstamas, tam tikra prasme jis labai panašus į mane. Mano muzika, kostiumai, vibracija – viskas yra tamsu.

Kokią žinute norite žmonėms perduoti spektakliu „Pluto“?

Aš bandau pasakyti, kad viskas, ko taip tvirtai įsikibę laikomės, nebėra svarbu. Visas mūsų gyvenimas yra susijęs su dalykų, žmonių, situacijų praradimu ir pripažinimu, suvokimu, jog reikia judėti toliau. Tai kelionė savęs pažinimo link. Apie įvaizdį, kurį susikuriame ir įsivaizduojame, kad žinome, kas esame, tai aš, tai mano gyvenimas – o tada gyvenimas išeina iš proto ir tu pradedi prarasti save ir viską, ką įsivaizdavai, susikūręs. Kai viskas išslysta iš po kojų, tu pradedi iš naujo sujungti savo dalis ir tampi visiškai nauju žmogumi ir tai kartojasi, mes esame revoliuciniai sutvėrimai, kurie geba save atstatyti ir sukurti iš naujo. Žiūri į dėžutę, į kurią dedi save, ir stebi, kaip ji visiškai subyra ir vėl susijungia visiškai nauju, bet nuostabiu būdu.

Spektaklis „Pluto“ su labai gilia mintimi. Kam jį skiriate?

Manau, kad „Pluto“ yra skirtas visiems –  žmonės, kurie dažnai nevaikšto į teatrą, šokį pamatys visai kitaip. Tai renginys, kuriame išvysite mažiau šokio teatro ir daugiau tikro šokio. Pamatysite daugiau visų „Aura“  šokėjų diapazono ir sugebėjimų, kuris atsiskleis šokyje. Puiki muzika, puikūs judesiai, kurie tiesiog traukia tave į sceną, o ten pamiršti, kad žiūri spektaklį.

Kaip jaučiatės prieš premjerą? Ko tikitės, ko bijote?

Esu susijaudinęs, tai mano, kaip choreografo, debiutas šioje didžiulėje teatro scenoje, akivaizdžiai jaudinuosi, kaip publika tai priims. Nesijaudinu dėl to, kad viskas nebus tobula, aš tiesiog noriu, kad žiūrovai, net tie, kurie nesupras prasmės, būtų sujaudinti judesio, muzikos ar atmosferos. Noriu, kad susirinkusieji įsijaustų ir būtų įtraukti į tai, kas vyks scenoje. Labai didžiuojuosi šokėjais, jie labai daug dirbo ir kiekvienas, kuris ateis, tai pajaus.