Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) padėjo tašką dar pernai gegužę prasidėjusioje bylinėjimosi dėl uostamiesčio Skulptūrų parko rekonstrukcijos darbų istorijoje. Tačiau dabar jau yra atsiradusi abejonė, ar geriausio pasiūlymo autoriais pripažinti statybininkai besiryš pasirašyti sutartį, nes per bylinėjimosi laikotarpį smarkiai pasikeitė situacija rinkoje.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Vargo vakarienė

Buvusių senųjų miesto kapinių vietoje įkurtą Skulptūrų parką, užimantį beveik 10 ha ploto teritoriją, numatoma tvarkyti pagal UAB „Klaipėdos projektas“ dar 2018 m. parengtą techninį projektą.

Jau dėl jo buvo kilę daugybė aistrų – daugiausia diskusijų visuomenėje sulaukė sprendinys pašalinti daugiau nei 500 savaiminių medžių. Diskusijų kėlė ir numatoma 18 vietų automobilių stovėjimo aikštelė prie M. Mažvydo alėjos, planuojama įrengti susitikimų terasa, parko aptvėrimas dekoratyvine tvorele.

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra sudaryta projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūros grupė. Joje yra ne tik Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovų, bet ir politikų, istorikų, menininkų, projektuotojų.

„Ši grupė administracijos direktoriui teiks rekomendacijas, kokių sprendinių galbūt reikėtų atsisakyti. Be to, ji prižiūrės, kad ir rangovai dirbtų kultūringai, kaip dera tokioje jautrioje aplinkoje“, – po pirmojo šios grupės susitikimo buvo sakęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Rangos darbų konkursas buvo paskelbtas 2020-ųjų gruodį, bet vėliau buvo nutrauktas. Naujas buvo paskelbtas pernai sausį (sąlygose buvo nurodyta, kad pasiūlymo kaina negali viršyti 3 178 300 eurų su PVM, darbai vyks trimis etapais), tačiau sutartis su rangovu taip ir nebuvo pasirašyta, nes gegužę užsisuko teismų karuselė.

Nukeliavo iki Aukščiausiojo Teismo

Konkurse dalyvavusi UAB „Maviga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad savivaldybė neteisėtai jo laimėtoju pripažino UAB „Plungės lagūna“, Klaipėdoje už 10,7 mln. eurų atlikusią Dangės skvero rekonstrukciją.

„Maviga“ teismui nurodė, kad savivaldybė esą nepagrįstai įvertino „Plungės lagūnos“ statinio statybos vadovo patirtį, nes į ją įskaitė ir specialistės darbą dar neužbaigtuose objektuose. Klaipėdos apygardos teismas pernai liepą tokį ieškinį atmetė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija rugsėjį tokį pirmos instancijos sprendimą panaikino ir patenkino „Mavigos“ ieškinį.

Tada jau į LAT kreipėsi „Plungės lagūna“, tačiau kol jis nagrinėjo bylą Klaipėdos savivaldybė iš naujo įvertino tiekėjų pasiūlymus ir „Mavigos“ pasiūlymą atmetė, nes ši nepatikslino prašomos informacijos. Pirkimo laimėtoja pakartotinai buvo išrinkta „Plungės lagūna“, o „Maviga“ į teismą dėl to jau nebesikreipė. Tad galiausiai „Plungės lagūna“ LAT pranešė, jog atsisako savo skundo.

Tada jau LAT teisėjų kolegija šį kasacinį procesą neskundžiama nutartimi nutraukė.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio teigimu, dabar lieka tik tikėtis, kad „Plungės lagūna“ pasirašys sutartį tokiomis sąlygomis, kurias buvo nurodžiusi dar pernai.

„Žinant, kaip situacija statybų rinkoje yra pasikeitusi varianto, kad įmonė nebenorės dirbti tokiomis sąlygomis dar negalima atmesti”, – sakė jis.

Jei visgi susitarimą pavyks pasirašyti, G. Neniškis prognozavo, kad darbai parke galėtų prasidėti baigiantis pavasariui, nes dar apie porą mėnesių truktų darbo projekto parengimas.

Direktorius taip pat pabrėžė, kad prieš pradedant darbuotis Želdynų komisija iš naujo įvertins kiekvieną kirsti numatytą parko medį.

INFORMACIJA

Darbai Skulptūrų parke vyktų trimis etapais.

Pirmajame etape numatyta sutvarkyti pėsčiųjų takus, esamas vaikų žaidimo ir krepšinio aikšteles, įrengti naują apšvietimą, laistymo sistemą, vaizdo stebėjimo kameras, mažosios architektūros elementus (suolai, šiukšliadėžės, dviračių stovai).

Tvarkant parką numatyta pašalinti dalį medžių – pirmiausia tuos, kurie trukdo sutvarkyti takus, iš viso 55 medžių kamienus. Senieji takai bus atkurti parke netoli Trilapio g. – ten, kur yra tankiausiai suaugę medžiai, didelė dalis jų – savaiminiai. Vėliau bus pašalinta ir daugiau parko medžių.

Antrajame darbų etape numatyta atkurti simbolinius istorinius vartus prie K. Donelaičio ir Liepų g., suremontuoti gynybinį šansą S. Daukanto g. 40C, sutvarkyti mecenatų Gerlachų šeimos kapavietę. Bus pagerbti Lietuvos kariai, žuvę tarpukaryje, ir Pirmojo pasaulinio karo metu senosiose miesto kapinėse Skulptūrų parke palaidoti prancūzų, lenkų ir belgų belaisviai. Kvartale prie Trilapio g. bus įrengta istorinės atminties vieta – memorialas. Šioje vietoje bus eksponuojami antkapių akmenys, paminklai, kurie buvo rasti ardant sovietmečiu pastatytus karinio miestelio pastatus dabartiniame Klaipėdos universiteto miestelyje.

Trečiame darbų etape bus įrengta veja, gėlynai, sodinami medžiai ir krūmai, įrengti informaciniai stendai. Parkas bus aptvertas 1,10 – 1,20 m aukščio dekoratyvine tvorele.

Antrą ir trečią darbų etapus numatyta vykdyti vienu metu. Lygiagrečiai bus vykdomi archeologiniai tyrimai. Jų metu numatyta surinkti ir kapinių teritorijoje perlaidoti rastus palaikus. 

ISTORIJA

Dabartinio Skulptūrų parko vietoje miesto kapinės buvo įsteigtos 1820 m., tačiau yra užuominų, kad jau XVIII a. antroje pusėje čia buvo nedidelės kapinės, kuriose per Septynerių metų karą (1756-1763) laidoti Rusijos ir Prūsijos kariai. Nuo XIX a. pr. čia laidoti visų religijų, išskyrus judėjus, mirusieji.

XX a. pr. kapinės praplėstos, jos buvo jau „L“ raidės plano. Miestiečių pastangų dėka devyniolikto amžiaus pabaigoje šios miesto kapinės buvo tapusios „rimtimi dvelkiančia, poetiška, pavėsinga, pavasarį lakštingalų, gegučių ir kitų giesmininkų mėgiama vieta. Tai buvo Klaipėdos pasididžiavimas, kurio galėjo pavydėti daug didesni miestai“ (Johanas Zembrickis).

1937-ųjų lapkritį laikraštis „Vakarai” rašė, kad nuo 1851 m. čia buvo palaidota 28 930 žmonių. 

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo kapinių plėšimas ir niokojimas. Senosios koplyčios buvo susprogdintos dar 1947 m. Daugybė kapų buvo išniekinta, išgrobtas marmuras ir granitas, išdaužyti antkapiniai paminklai. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje kapinės visai apleistos.

Iki pat kapinių uždarymo laidota palei Trilapio gatvę, todėl čia išliko daugiausiai lankomų kapų. 1948–1959 m. palaidojimų registracijos knygoje, šiuo metu saugomoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fonduose, įrašas apie paskutinį palaidojimą darytas 1959 m. sausio 24 d., nors, remiantis Olgos Irenos Vičiulytės-Gedgaudienės (gim. 1940 m. Klaipėdoje) liudijimu, paskutinį kartą laidota 1964 m. – priešais 1923-iųjų sukilėlių kapą buvo palaidotas jos uošvis Kazimieras Bubulas.

Nuo 1977 m. šioje teritorijoje pradėtos eksponuoti Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros, įkurtas Skulptūrų parkas.

1981–1982 m. vakarinėje teritorijos dalyje, palei Trilapio gatvę, dar stovėjo senieji antkapiniai paminklai. 1983 m. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto sprendimu buvo likviduotos visos kapinės – išardytos metalo tvorelės, betono laipteliai ir sulygintos su žeme senųjų klaipėdiečių amžino atilsio vietos.

Šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojami 116 įvairios tematikos skulptūrų, kurias sukūrė 61 skulptorius per 13 simpoziumų.