Apie operą „Undinė” kalba undinės ir princai

Kultūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2022-02-18

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Antonino Dvoržako operoje „Undinė“ dainuos net trys pagrindinių vaidmenų atlikėjų sudėtys. Operos premjeroje vasario 25–27 dienomis Klaipėdos Žvejų rūmuose solistės Rita Petrauskaitė, Ieva Juozapaitytė ir Ona Kolobovaitė virs Undine, o princo partiją atliks solistai Mindaugas Zimkus, Jurgis Jarašius ir Tomas Pavilionis. 

Žmogaus atsakomybės įrodymas 

Anot Undinės vaidmens atlikėjos Ievos Juozapaitytės, kiekviena opera, kiekvienas personažas ar net nauja daina solistui pradžioje tampa iššūkiu, tad Undinė – ne išimtis.

„Nebijau teigti, kad tai vienas rimčiausių iššūkių, įveikiant tiek vokalines, tiek ir dramaturgines viršūnes bei gelmes, net ir meistrams. Nuo pirmų akimirkų tapusi Undine scenoje turiu pajusti tą ypatingą nežemiškos būtybės kūną: kita plastika, kitas žvilgsnis ir net kitoks balsas. Kita vertus, Undinė lyg ir paprasta mergina, svajoklė, geidžianti šiek tiek daugiau, nei gali turėti, tačiau to noro kaina yra kur kas didesnė ir skaudesnė nei įprastai. Antrajame  veiksme Undinė jau kone žmogiška, tačiau praradusi didžiausią turtą – kalbos dovaną. Deja, bet savo jausmų ji jau negali išreikšti žodžiais, o princas negeba jos suprasti… Galbūt ir dėl šių priežasčių Undinės likimas klostosi tragiškai: nepaisant princo sukelto didžiulio skausmo, ji savo tyra meile išgelbėja mylimą vyrą, išlaisvindama jį iš kančių. Turiu pripažinti, kad mano mylimiausia operos scena – finale. Tai paskutiniojo bučinio scena: saldus, bet mirtinas bučinys dovanoja princui ramybę, o Undinei – amžiną klajonę“, – kalba dainininkė. 

Undinės vaidmens atlikėja I. Juozapaitytė sako, kad ją ir Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą sieja graži pažintis.

„Prieš porą metų turėjau garbės debiutuoti kompozitoriaus Eduardo Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“. Spektaklį režisavo talentingasis Gytis Padegimas, o scenografiją ir kostiumus kūrė dailininkė Birutė Ukrinaitė. Tuomet buvau palaiminta ir pažintimi su maestro Tomu Ambrozaičiu bei dirigentu Giedriumi Vazniu, kurie mane ruošė didžiajam debiutui. Tad ir dabar visų šių meistrų padedama toliau einu naujų meninių atradimų keliu, kuriame daug puikių kolegų bendražygių – solistų, choro, baleto ir orkestro artistų, be kurių paramos ir pagalbos tikėtis sėkmės būtų sunku. Šis Muzikinis teatras, kaip ir pati Klaipėda, skalaujama Baltijos bangų, yra ypatinga erdvė, į kurią norisi grįžti, kurioje norisi būti“, – tikina I. Juozapaitytė. 

Ieško savitų potėpių 

Solistė Rita Petrauskaitė sako, kad jos kuriama Undinė reali ir tuo pačiu jos tarsi nėra.

„Ji tarsi neegzistuoja, kaip gamta. Ji lyg visada šalia mūsų ir tuo pačiu apie jos egzistavimą pamirštame. Undinė tarsi permatomas šydas, kaip gaivus oras, kuris žmogui gyvybiškai reikalingas. Čia ir yra sunkiausia užduotis – sutverti ją tokią permatomą ir tuo pačiu labai paveikią. Naiviai stiprią, įtikėjusią, kad gavusi sielą ji viską pasieks ir įgyvendins visus savo troškimus. Ragana ją į žmonių pasaulį išsiunčia atimdama balsą, tad Undinė turi ten įsitvirtinti tylėdama. Deja, žmogus toks nekantrus, nejautrus, išpaikęs, kad nesugeba pajusti, kas yra tikra ir nuoširdu. Režisierius G. Padegimas puikiai pasakė: žmogaus buvimas žemėje neturėtų įgyti valdovo pozicijos, žmogus turėtų gyventi ir jaustis gamtos dalimi. Toks požiūris keistų daug dalykų mumyse ir aplink mus. Režisierius labai subtiliai ir jautriai kuria operos vyksmą, vaizdą. Dirbti ir kurti su šiuo menininku – didelė dovana ir nuostabus laikas. Šiame vyksme labai atidžiai ir jautriai mums talkina choreografė Aušra Krasauskaitė. Scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė ypatingo subtilumo kūrėja, kurios matymas ir laki vaizduotė taip pat labai svarbus mūsų įsikūnijime“, – kalba atlikėja. 

Pasak R. Petrauskaitės, operos „Undinė” muzika – „tiesiog užburianti ir fantastiškai įspūdinga“.

Naujas muzikos pasaulis 

Princo vaidmens atlikėjas Mindaugas Zimkus pasakoja, jog ruošdamasis operai „Undinė“ atrado visą kompozitoriaus Antonino Dvoržako muzikos pasaulį.

„Pajutau, kad romantizmas – labai artimas mano balsui, mano sielai. Supratau, kad šią muziką galiu atlikti tiesiog intuityviai, tarsi savaime liejasi“, – teigia jis.  

„Kelionėje į Tilžę“ M. Zimkus atliko Anso vaidmenį.

M. Zimkui gamta ir atsakingas požiūris į aplinką labai svarbus.

„Seniai stebiu ir domiuosi pragaištingu gamtos niokojimo procesu, kaip dėl žmogaus užgaidų, piniginio pelno naikinama net Amazonijos augmenija, kai nuo seno žinoma, kad tai mūsų planetos plaučiai. Žmogaus egoizmui tarsi nėra ribų… Ir požiūris, kad po manęs, kad ir tvanas, tiesiog užvaldęs daugumą žmonių. Net ir kasdienybėje. Gaila, kad ir Lietuva „sėkmingai“ pasuko šiuo keliu ir ramiausiai naikina tai, ką nuo seno savo šalyje laikėme didele vertybe – miškus arba medžius miestuose. Ką žiūrovas turi išskaityti mano personažo siunčiamoje žinutėje? Kad už savo neatsakingus veiksmus – svajonės išdavystę dėl vienadienio malonumo, sugriautą kito gyvenimą – reikia mokėti didelę kainą. Net ir gyvybės kainą. Princo pasirinkta mirtis kartu su mylimąja – tarsi išsigelbėjimas iš dvasinių kančių“, – sako solistas. 

Būdamas Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, M. Zimkus retkarčiais kviečiamas ir į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Čia jis jis atliko Alfredo vaidmenį „Traviatoje“, grafo Almavivos –  „Sevilijos Kirpėjas“, Anso – „Kelionė į Tilžę“.

„Dabar su dideliu malonumu ruošiu princo vaidmenį „Undinėje“. Šiam Muzikiniam teatrui linkiu ir toliau irtis į kūrinių gilumą šiuo nelengvu, bet garbingu keliu“, – sako M. Zimkus.  

Emocijų ir balso vienybė 

Solistas Jurgis Jarašius pasakoja, kad ruošdamas princo vaidmenį turėjo įveikti nemažai vokalinių iššūkių.

„Kadangi dainavimo yra nemažai, tad pirmasis iššūkis buvo paskirstyti jėgas, kad galėčiau kuo geriau sudainuoti. Kitas iššūkis – prisitaikyti emociškai, nes susigyvenus su šiuo vaidmeniu tam tikrose dramatiškose vietose emocijos paimdavo viršų, o tada dainuoti tampa žymiai sudėtingiau. Tačiau pagrindinis darbas buvo mąstymas ir įsivaizdavimas: koks princas yra ir koks jo požiūris į jį įsukusius gyvenimo veiksnius. Tai padėjo susitvarkyti su emocijomis ir savo balsu“, – kalba solistas 

Anot J. Jarašiaus, operos „Undinė“ istorija jam labai įdomi, o „dirbti su puikiu režisieriumi G. Padegimu, dirigentu T. Ambrozaičiu, talentingais dainininkais, statytojų komanda – man yra didelė likimo dovana ir visada maloniai liks atmintyje“. 

Kuo išskirtinis operos herojus – princas? Anot J. Jarašiaus, „princas – žmogus, kuris greitai įsimyli, yra išlepintas, lengvabūdis. Princo gyvenimas nėra lengvas vien dėl to, kokioje aplinkoje augo. Gal aplink buvo labai daug tuštybės ir vulgarumo. Todėl tarsi antrame plane, manau, jis intuityviai ieško vidinės ramybės, kurią jam galėtų suteikti kitas žmogus, tikra meilė. Tyroji Undinė yra tai, ko jis ieško.  

J. Jarašius Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dainuos pirmą kartą.

„Esu labai patenkintas ir laimingas, kad esu čia“, – sako jis. 

Sugrįžo į pirmąjį teatrą 

Princo vaidmens atlikėjas Tomas Pavilionis sako esantis didelis gamtos mylėtojas nuo vaikystės.

„Jei mes, žmonės, nedarysime rimtų išvadų ir sprendimų, ypač dėl klimato kaitos, tai tiesiog susinaikinsime save patys. Gali būti, kad tai padaryti jau vėluojame, bet dar vis tiek tikiu, kad susivienijusi žmonija galėtų šį pražūtingą procesą sustabdyti. Nebūkime abejingi gamtą žalojantiems procesams: tai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų indėlio, o nežinojimas – neatleidžia nuo atsakomybės… Princas taip pat nežinojo, kas iš tiesų yra mergina, kurią ruošėsi vesti. Tik operos gale sužinojo, kad ji – Undinė. Ir tik tada visi atsakymai jam tapo akivaizdūs. Deja, atsakomybė tuo metu jau buvo neišvengtina – jis mirė. Mano kuriamas Princas – vyras, įpratęs būti dėmesio centre, elegantiškas, rafinuotas, bet kartu labai nekantrus, išpuikęs bei galintis kasdien įsimylėti vis kitą moterį. Tačiau jis nėra Don Žuanas: jis iš tikrųjų visa širdim ir galva puola į naują meilę. Bet istorija su Undine jo gyvenime kitokia: tik ją vienintelę jis iš tikrųjų pamilsta taip, kad geriau paaukoja savo gyvybę nei lieka amžiams be jos“ , – samprotauja atlikėjas.  

T. Pavilioniui, KVMT – jo karjeros pradžios teatras.

„Čia prasidėjo mano, kaip solisto karjera: dirbau kelis metus Klaipėdoje, sukūriau nemažai vaidmenų, sutikau daug nuostabių žmonių. Pastarąjį sezoną KVMT kuriu jau antrą naują vaidmenį – rudenį dainavau Tonio G. Donizetti operoje „Pulko duktė“, dabar – opera „Undinė““, – pasakoja solistas. 

Žymos: | | | | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Tarptautinis Klaipėdos festivalis liko be savivaldybės paramos: tęsti tradiciją ar atsisveikinti?

Rugpjūčio 2-14 dienomis, jau ketvirtą kartą Klaipėdoje, senojoje Pauliaus Lindenau laivų statykloje vyks tarptautinis Klaipėdos festivalis. Šiemet jis dedikuojamas Lietuvos ...
2024-06-13
Skaityti daugiau

Kultūra

Klaipėdos muzikinis teatras dalyvaus Pernu operos dienose

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras liepos 4–6 d. svečiuosis festivalyje „Pernu operos dienos“ (Estija). Į didžiausias teatro istorijoje gastroles išvyks beveik ...
2024-06-11
Skaityti daugiau

Fotoreportažai, Kultūra

Garbingą jubiliejų Maestro pasitiko su batuta rankose

Koncertas „Vivat, Maestro!“, penktadienio vakarą nuskambėjęs Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, apdainavo šio teatro garbės dirigento Stanislavo Domarko gyvenimą. Koncertas surengtas ...
2024-06-01
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This