Spalio audra nepadarė didelės žalos Lietuvos krantams, tik šiek tiek apkramtė Nidos kopas, o praėjusio savaitgalio stichija, siautusi penktadienį-šeštadienį (vasario 18 ir 19 dienomis), kitokia – visoje Baltijos jūroje vandens lygis buvo pakilęs 60 cm ir nors dabar jis šiek tiek nukrito, bet turėtų kilti toliau.
Pirmadienį-antradienį vandens lygis Baltijos jūroje gali pakilti dar 20 cm lyginant su šeštadienio verte ir pasiekti +80 cm. Tai Suomijos meteorologijos instituto ir Švedijos meteorologijos ir hidrologijos instituto vandens lygio Baltijos jūroje kaitos prognozės.
Prognozės rodo, jog ir vėjo ateinančią savaitę dar turėsim iki 25 m/s, o meteo.lt ir kiti šaltiniai spėja, kad pajūryje jo gūsiai gali siekti ir 30 m/s.
Vandens lygio padidėjimas 50-ia centimetrų Baltijos jūroje jau yra laikomas pavojingu reiškiniu, nes realiai krantus pasiekiantis vandens lygis yra ir aukštesnis – prie kranto vandenį dar pakelia vėjinė ir banginė patvankos. Vakarinių rumbų vėjas suvaro vandenį prie kranto, savo indėlį į bendrą vandens lygį įneša ir 6-7 metrų aukščio bangos.
Stiprus vėjas, bangos ir žemas vandens lygis yra atgaiva pajūrio krašto gyventojams. Aukštas vandens lygis be vėjo ir bangų – gamtos suteikta medžiaga straipsniams, apie tai, kaip jūra pasiglemžia mūsų paplūdimius. O štai aukštas vandens lygis ir nors vieno iš kitų dviejų komponentų (nekalbant jau apie visų trijų komponentų) kombinacija lemia nenuspėjamas pasekmes Lietuvos krantams.
Deja, iš anksto nuspėti taip aukštai kilsiant visos Baltijos jūros lygį, banginės ir vėjinės patvankų pozicijas (sudėtį), yra ypatingai sunku. Jei rudenį ir žiemą dar galima tikėtis tokių situacijų, tai gali įvykti ir vasarą. Prisiminkime 2017-ųjų liepos 10 dieną, kai staiga pakilęs Baltijos jūros vanduo kartu su sąlyginai silpnu, tačiau ilgą laiką buvusiu vakarų krypties vėjų beveik nuplovė Palangos kopas.
Vasario 22-ąją mūsų laukia dar aukštesnis vandens lygis Baltijos jūroje, kuris užlaikys vandenį Kuršių mariose, Danėje, Rąžėje, Šventojoje, Nemune ir t.t…. Jūros vanduo dar priartės prie kopų, o prie jaunų aukštų šios audros bangų prisidės ir dar šeštadienį kur nors prie Švedijos ar Vokietijos krantų buvusių bangų siūba, kuri dar pakels vandens lygį. Žadamos pietvakarių vakarų krypčių bangos nieko gero mūsų krantams nežada ir siūlyčiau pirmadienį dar neskubėti vertinti šios audros padarytos žalos, nes iki savaitgalio ji gali būti dar didesnė. Klaipėdos senamiesčio gyventojams siūlau neskubėti slėpti guminių batų, o žmonėms, gyvenantiems prie su Baltijos jūra susisiekiančių vandens telkinių, rūsiuose nelaikyti vertingų daiktų.
ATNAUJINTA. L. Kelpšaitės-Rimkienės teigimu, naktį į antradienį siautusi audra „Franklinas” Lietuvą ir jos jūros pakrantę palietė švelniai, bet audros padarinius skaičiuoti dar anksti.
„Franklinui“ pasirinkus slinkti per Baltijos jūrą arčiau Švedijos krantų, ten vidutinio vandens lygio rodiklis viršijo prognozes dešimčia centimetrų ir siekė 1 metrą. Tuo pat metu Lietuvoje Baltijos jūros vandens lygis nesiekė šeštadienio reikšmių, tačiau neskuba slūgti ir toliau skalauja kopas. Vyraujančios šiaurės vakarų krypties bangos, rimstant audrai, leidžia tikėtis, kad iš kopų nuplautas smėlis dalinai liks paplūdimiuose Lietuvoje, o nebus nuneštas šiauriau. Iki savaitės pabaigos Baltijos jūroje dar laikysis aukštas vandens lygis ir krantą sieks ilgos bangos iš skirtingų Baltijos jūros vietų. Kaip skelbia meteo.lt , šiuo metu net keliose upėse yra pasiektos naujos vasario mėnesio aukščiausio vandens lygio reikšmės”, – teigia mokslininkė.
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Loretai ir A.K. nors ir už trumpą meteo prognozių komentarą. Akivaizdžiai visi stebime, kad vėtrų ir potvynių mieste kasmet daugėja. Kad taip iki mūsų miesto politikų ausų nueitų. Bet gal jie visai akli ar bijo išgirsti visą tiesą? O gal Loreta su kolegomis išdrįstų pasidalinti viešai prognozėmis? Viso pasaulio mokslas teigia – dabar jau pokyčiai neišvengiami tik dar neaiškūs jo tempai ir mastai. Tačiau mūsų miestelio 31 išrinktasis ramiai pernai patvirtino miesto BP, praėjusią savaitę strateginį su milijardu, o apie miestui gręsiančią problemą niekas neužsiminė nei žodelių. Jokios net viešos diskusijos apie tai. Vanduo kils, o mes didvyriškai kasime požeminį Atgimimo parkingą ir, užbetonuosime marias – neskubėkite slėpti guminių batų. Uosto vadas jau siūlo vėl dairytis ir į išorinį uostą Melnaragėje, dėl viso pikto, kad paplūdimiuose iki Latvijos smėlio ir krantų visai neliktų. Svarbiausia ambicingas tikslas – per 3-is metus įsisavinti milijardą.